Viešųjų e. paslaugų naudojimas Lietuvoje išaugo trečdaliu

stacionarūs kompiuteriaiValstybės institucijų ir įstaigų elektroninėmis viešosiomis paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų. Tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pagal naudojimąsi elektroninės valdžios paslaugomis, t. y. pagal gyventojų pildomų įvairių elektroninių formų teikimą valdžios institucijoms, 2015 m. Lietuva užėmė 8 vietą Europos Sąjungoje.

„Akivaizdu, kad pasiekta esminė pažanga diegiant viešąsias elektronines paslaugas ir keičiant visuomenės bendravimo su valstybės institucijomis įpročius“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Aktyviausiai elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojasi jauni žmonės – praėjusiais metais tai darė du trečdaliai (67 proc.) 25–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. 65–74 metų amžiaus grupėje tokių paslaugų vartotojų buvo tik 8,2 proc.

Dažniausiai buvo naudotasi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainių informacija – ja pasinaudojo 43,7 proc. Lietuvos gyventojų. Oficialius blankus pildė ir valstybės institucijoms ir įstaigoms siuntė 30,6 proc. šalies gyventojų. Pažymėtina, kad net 80 proc. Lietuvos gyventojų, kurie naudojosi internetu, tačiau nepildė ir nesiuntė oficialių blankų, nurodė, kad per 2015 m. jiems nereikėjo pateikti jokių oficialių blankų valstybės institucijoms, ir tik 1,2 proc. interneto naudotojų nurodė, kad jiems reikalingos paslaugos internetu neteikiamos.

Ministro R. Sinkevičiaus nuomone, vis platesnį elektroninių viešųjų paslaugų naudojimą lėmė valstybės mastu telkiamos pastangos. Viešųjų paslaugų plėtra yra vienas Vyriausybės prioritetų, Lietuva dar 2011 m. prisijungė prie Europos Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ iškeltų tikslų. Panaudojant 2007–2013 m. ES fondų investicijas, pagal prioritetą  „Informacinė visuomenė visiems“ šalies gyventojams ir verslo įmonėms sukurta 670 elektroninių paslaugų ir sprendimų. Šių projektų įgyvendinimą administravo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Daugiau informacijos apie sukurtas paslaugas galima rasti interneto svetainėje „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt).

Formuodama informacinės visuomenės politiką, Susisiekimo ministerija siekia naujo kokybinio šuolio elektroninių viešųjų paslaugų srityje. Siekiant didinti viešųjų elektroninių paslaugų patrauklumą ir patogumą vartotojams, nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus sprendžiama, kokios elektroninės viešosios paslaugos turi būti kuriamos, kaip matuojama jų nauda ir atitikimas naudotojų poreikiams. Tai taps instrumentu, skatinsiančiu valstybės institucijas kurti paklausias, įvairius gyvenimo įvykius atitinkančias sudėtines elektronines paslaugas.

Visos valstybės institucijų teikiamos elektroninės viešosios paslaugos prieinamos Elektroninės valdžios vartų portale (www.epaslaugos.lt).

Kaip interneto svetainių kūrimas gali sutrumpėti nuo kelių mėnesių iki kelių dienų

interneto svetainių kūrimasLaikas kainuoja didelius pinigus. Kartais jis būna neįkainojamas. Kiekviename versle, laikas turi savo kainą, todėl jį skaičiuoti būtina. Neseniai kalbėjomės su vienu verslininku, kuris prasitarė, kad labiausiai jam gaila laiko, kurį sugaišo kurdamas savo interneto puslapį. Tai buvo ištisi trys mėnesiai nesusipratimų, trikdžių ir galvos skausmo… Kodėl taip atsitiko? Kaip būtų galima to išvengti? Pabandysime patarti ir atkreipsime dėmesį į tam tikrus dalykus.

Pagrindinė priežastis, dėl ko jūsų interneto svetainės kūrimas gali užtrukti ilgiau, nei planuojate yra neparuošti namų darbai. Taip, kaip užsakovas privalote paruošti namų darbus. Kitaip juos teks ruošti pertraukų metu ar skubant prieš atsiskaitymą. Rezultatas tokiu atveju netenkins nei užsakovo, nei kūrėjo…

Namų darbai apima vos dvi sritis:

  1. Rinkodaros strategija;
  2. Turinio strategija.

Rinkodaros strategija – tai planas, kaip interneto svetainė dalyvaus pardavimų procese, koks krūvis jai teks, kokie tikslai keliami. Pavyzdžiui, per mėnesį iš interneto turi ateiti bent 5 klientai. Arba internetu atėjusių klientų apyvarta turi būti ne mažesnė, nei 1000 eurų. Tokiu būdu bus paprasčiau suformuluoti tikslus tiek rinkodaros skyriui, tiek kūrėjams.

Turinio strategija – planas, kas ir kaip kurs turinį, jį platins, kokie jo tikslai ir kokių papildomų resursų reikės visa tai įgyvendinti. Tai būdas aiškiai ir iš anksto suformuluoti puslapio struktūrą ir suorganizuoti turinį, paskirti už jį atsakingus darbuotojus ar nusamdyti profesionalus.

Kartais net ir turinys būna paruošiamas iš anksto, tad sukirtus rankomis su interneto svetainių kūrėjais, galima turinį iš karto atiduoti sukėlimui, jei jo nedaug. Puslapis bus kuriamas jau su realiais tekstais, iliustracijomis, video, o ne kažkokiu lotynišku tekstu…

Interneto svetainių kūrimas paprastai užtrunka dėl dizaino derinimo ir tekstų. Jei tekstų reikalas bus iš anksto išspręstas, liks tik dizainas. Patarimas: dizaino derinimo procese turi dalyvauti kuo mažiau žmonių. Interneto svetainė yra darbo įrankis rinkodaros skyriui, ne asmeninis direktoriaus žaisliukas ir atvirutė. Dėl šios priežasties profesionalai, kuriems suformuojama konkreti užduotis iš karto pasiūlys tinkamą variantą. Bet velnias slypi smulkmenose… Jų derinimas vis tiek užims nemažai laiko. Jei interneto puslapių kūrėjai „pataiko“ su dizainu, visa kita yra vos kelių dienų darbas. Taip interneto svetainių kūrimas gali sutrumpėti nuo kelių mėnesių iki kelių dienų. Pasitikėkite profesionalais! Jie dirba gerai, bet jei jiems pateikiama konkreti ir aiški užduotis.