Žyma: telekomunikacijos

  • „Bitė“ ir „Tele2“ spartins 5G diegimą Lietuvoje ir Latvijoje dalinantis tinklo infrastruktūra

    5G

    Telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ ir „Tele2“ pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma sukurti bendrą radijo prieigos tinklą (angl. radio access network arba RAN) Lietuvoje ir Latvijoje. Partnerystė leis paspartinti 5G tinklo diegimą bei optimizuoti abiejų bendrovių infrastruktūros priežiūrą. Bendras tinklas neturės jokios įtakos bendrovių konkurencijai siūlant prekes ir paslaugas – „Tele2“ ir „Bitė“, kaip ir iki šiol, veiks kaip visiškai savarankiškos įmonės. Dalijimasis infrastruktūra yra įprasta praktika pasaulyje ir ES – kai kuriose šalyse tai vyksta jau 18 metų.

    Partnerystė bus įgyvendinama steigiant bendrą įmonę. Pastaroji pradės diegti 5G tinklą bei valdys bendrovių anksčiau sukurtą RAN tinklo (šį tinklą sudaro bazinės stotys ir antenos) infrastruktūrą. Pagrindinius tinklus (angl. core network), kuriuos sudaro komutacinės stotys ir kita kritinė įranga, įmonės ir toliau valdys atskirai.

    Susitarimą pasirašiusios bendrovės tikisi, kad 5G tinklą įdiegti bendromis jėgomis pavyks kur kas greičiau nei projektą plėtojant pavieniui. Tokiu būdu tikimasi prisidėti prie spartesnės skaitmeninės ekonomikos plėtros Lietuvoje ir Latvijoje.

    „Bitė“ ir  „Tele2“ planuoja bendrą tinklą sukurti palaipsniui 2021–2023 metais ir šį procesą užbaigti iki 2023 metų pabaigos. Iki 2021 metų vyks planavimo ir pasirengimo darbai.

    „Bendradarbiavimas neapsiribos efektyvesne tinklo priežiūra ir plėtra – jis skirtas realizuoti mūsų ilgo laikotarpio ambicijas. Mes norime, kad Lietuvos gyventojai džiaugtųsi greitu ir kokybišku ryšiu. Dalijimasis tinklu yra populiarus būdas pagreitinti 5G ir kitų modernių technologijų plėtojimą, daryti tai efektyviau ir didesnėmis apimtimis. O tikrieji laimėtojai bus klientai, kuriems atiteks prieiga prie didžiausio mobiliojo ryšio tinklo“, – sakė „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.

    Susitarimą paskatino teigiama patirtis, kurią sukaupė kitų šalių operatoriai, įgyvendinę panašius projektus. Aktyvus dalijimasis tinklu nieko nebestebina – pasaulyje esama maždaug 100 panašių projektų, vien Europoje jų priskaičiuojama 40. Pavyzdžiui, „Tele2“ ir „Telenor“ dalijasi tinklu Švedijoje, „Orange“ ir „T-Mobile“ Lenkijoje, DNA ir „Telia“ Suomijoje, SFR ir „Bouyuges Telecom“ Prancūzijoje, „Vodafone“ ir „Nova“ Islandijoje.

    „Svarbiausias partnerystės tikslas – paspartinti 5G tinklo pagrindu veikiančių „Bitės“ paslaugų kūrimą, galimybes klientams greičiau pasiūlyti mobiliosios televizijos, spartesnio interneto bei daiktų interneto sprendimus. Bendras tinklas užtikrins geresnę paslaugų kokybę, platesnę aprėptį ir didesnę talpą nei atskiri tinklai. Bendradarbiavimas taip pat leis efektyviau išnaudoti resursus ir labiau tausoti aplinką“, – pažymėjo „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.

    Telekomunikacijų bendrovės skaičiuoja reikšmingus efektyvumo pokyčius dalijantis tinklo infrastruktūra. Pavyzdžiui, bendrame tinkle sukuriamas 30-60 proc. didesnis duomenų srauto pralaidumas, partnerystė taip pat teigiamai veikia aplinką, nes mažėja išteklių vartojimas – vien elektros energijos suvartojama apie 20 proc. mažiau.

    „Bitė“ ir „Tele2“ valdys po 50 procentų bendros Lietuvoje ir Latvijoje veiksiančios įmonės akcijų.

  • Kam dėkoti už telefoną?

    belo telefonas
    AleksandrasGrahamas Belas vos pora valandų anksčiau užpatentavo savo naują išradimą, nei kitas išradėjas, todėl dabar jis laikomas šiuolaikinio telefono tėvu.

    Telefonas dar 19 amžiaus antroje pusėje buvo išrastas škotų kilmės amerikiečio mokytojo Aleksandro Grehamo Belo. Be abejo, jis gerokai skyrėsi nuo mums šiandien pažįstamo, su juo galima buvo šnekėtis nedideliu nuotoliu, o norint skambinti į užsienį tikrai negelbėdavo net ir tarptautiniai šalių telefonų kodai…

    1875 m. Belas darė gausybę eksperimentų su pirmosiomis telegrafo sistemomis. Šiems eksperimentams būsimasis išradėjas naudojo specialias vibruojančio plieno juosteles, vadinamas liežuvėliais. Belas nustatė, jog vibruojant liežuvėliui viename linijos gale, kitame gale jis pradeda skleisti garsą. Vis dėlto, tai buvo tik pradžių pradžia.

    Nors daugybė žmonių yra įsitikinę, kad šiandien mūsų naudojamą telefoną, kuriuo norint paskambinti į užsienį reikalingi tarptautiniai šalių telefonų kodai, išrado Aleksandras Belas, vis dėlto tikroji telefono išradimo istorija yra kiek sudėtingesnė. Dar prieš Belo išradimus su telegrafu vokiečių mokytojas Filipsas Raisas sukūrė įrenginį, kurį buvo pavadinęs telefonu. Juo laidais buvo perduodama muzika. Jei šiam savo išradimui Raisas būtų skyręs kiek daugiau laiko, būtų sugebėję perduoti ir kalbą.

    Šiuolaikinį mūsų naudojamą telefoną sukūrė du vyrai Aleksandras Belas iš Bostono bei Eliša Grėjus iš Čikagos. Jie jį kūrė atskirtai, bet sukūrė stulbinančiai panašiomis aplinkybėmis. Išradėjai stengėsi pagaminti harmoninį telegrafą, kuris leistų keletui telegrafo signalų sklisti viena ta pačia linija (vėliau ši problema buvo išspręsta Tomo Edisono). Kai nepasisekė sukurti harmoninio telegrafo, abu vyrai pradėjo kurti telefoną. Jie netgi abu padavė prašymus patentuoti išradimą tą pačią dieną – 1876 m. vasario 14 d. Belas į Patentų biurą atvyko pora valandų anksčiau nei Grėjus ir jam buvo suteiktas JAV telefono patentas bei išradėjo vardas.

    Po keleto metų buvo vėl pradėta kalbėti apie prieš tai minėtą Raiso telefoną. Keletas kompanijų bandė sumenkinti Belo išradimą ir parodyti, kad Raiso idėja pirmesnė. Vis dėlto teisme teisėjas nutarė, kad dėl senyvo Raiso amžius jis niekada nebūtų galėję sukurti kalbančio telefono. Taip Belas dar kart laimėjo telefono išradėjo vardą.

    Tiek anksčiau, tiek ir dabar visus telefonus sudaro siųstuvai bei imtuvai. Belas sukūrė du skirtingus siųstuvus, t. y. mikrofonus. Viename jų buvo membrana, prispausta prie metalinio strypelio, įmerkto į silpną rūgštį. Žmogui kalbant į mikrofoną, jo garsas judino membraną, kuri kilojo į rūgštį įmerktą strypelį. Strypelis judėdamas keitė varžą tarp savęs ir indo dugno su rūgštimi. Kalbant į mikrofoną tą indą su rūgštimi reikėjo laikyti rankoje. Kartą beeksperimentuodamas Belas rūgštį išpylė ant savęs ir savo padėjėjui Vatsonui sušuko: “Vatsonai, ateik čia!”. Šie žodžiai ir buvo pati pirma telefonu perduota kalba.

    Kiek vėliau Belas sugalvojom jog norint garsą pakeisti į elektros srovę, reikia panaudoti magnetinės indukcijos reiškinį. Tada indas su rūgštimi buvo pakeistas į tam tikrą membrana, kuri lietė strypelį, esantį vielos spiralėje. Šiame įrenginyje garsas judindamas membraną judino ir strypelį spiralėje. Tokiu būdu susidarydavo elektros srovė. Nors šis įrenginys ir neveikė taip gerai kaip mikrofonas, tačiau jis puikiai veikė kaip garso imtuvas – telefonas. Taigi, net ir šiandieniai mums žinomi telefonai ir garsiakalbiai veikia Belo idėjos pagrindu.