Žyma: istorija

  • IT reliktai: technologijos, kurios kažkada valdė pasaulį

    Kartais atrodo, kad IT pasaulyje laikas bėga greičiau nei bet kur kitur. Vieną dieną visi kalba apie naująją technologiją, o po kelių metų – ji jau dulka pamiršimo lentynoje. Ar kada susimąstei, kur dingo tie įrankiai, programos ir įrenginiai, kurie kažkada atrodė neišvengiami? Šiame straipsnyje pažvelgsime į kadaise galingas IT technologijas, kurios šiandien jau beveik pamirštos – bet vis dar vertos prisiminimo.

    Skaitydami sužinosite, kokios technologijos buvo „ant bangos“, kodėl jos taip greitai užleido vietą naujovėms, kaip jos veikė, bei kokias pamokas galime iš jų pasimokyti šiandien. Taip pat panagrinėsime, kas nutiko, kad jos tapo tik nostalgišku prisiminimu, o ne realia mūsų kasdienybės dalimi.

    Kas buvo tos užmirštos IT technologijos?

    Kai kalbame apie pamirštas IT technologijas, galvoje turime tiek programinę, tiek aparatinę įrangą, kurios kažkada buvo plačiai naudojamos, bet šiandien jų vietą užėmė modernesni sprendimai. Pavyzdžiui:

    • Floppy diskeliai (disketės) – iki USB laikmenų atsiradimo tai buvo pagrindinis būdas perkelti duomenis.
    • MSN Messenger – dar prieš „Facebook Messenger“ ar „WhatsApp“ tai buvo vienas populiariausių bendravimo įrankių.
    • Windows 95 – nors dabar atrodo kaip priešistorė, bet tai buvo reikšminga operacinė sistema.
    • Palm Pilot – kišeninis kompiuteris, kuris buvo išmaniojo telefono prototipas.
    • CD-RW diskai – laikmena, kurią galima buvo perrašyti. Dabar ją pakeitė debesijos paslaugos.

    Visos šios technologijos turėjo savo laiką ir svarbą. Jos leido mums pažinti skaitmeninį pasaulį, nors šiandien atrodo kaip iš senovinio muziejaus. Kai kurios jų netgi padėjo išvystyti dabartinius pramogų formatus – pavyzdžiui, būtent senosios naršyklės padėjo išpopuliarinti pirmuosius kazino internetu modelius.

    Šiek tiek istorijos: kaip keitėsi IT kraštovaizdis

    Lietuvoje pirmieji asmeniniai kompiuteriai pasirodė 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje. Mokyklose buvo naudojami „BK“ tipo kompiuteriai, o diskeliai buvo vienintelis būdas išsaugoti informaciją. Vėliau atsirado CD-ROM diskai, o 2000-aisiais – DVD ir USB.

    Pasaulyje tuo metu buvo karaliaujama „Netscape Navigator“ naršyklės, AOL ryšio paslaugų ir „ICQ“ žinučių sistemos. Šiandien visi šie vardai beveik išnykę iš vartotojų žemėlapio.

    Pasak IT specialisto Tado, kuris dirba su skaitmeninės infrastruktūros modernizavimu:

    „Tos senosios technologijos buvo revoliucinės savo laiku. Jos padėjo mums sukurti pamatą tam, ką dabar turime. Be jų nebūtų nei išmaniųjų telefonų, nei debesijos sprendimų.“

    Kokie buvo iššūkiai ir kodėl viskas pasikeitė?

    Vienas pagrindinių iššūkių – technologijų pažanga. Kas prieš 10 metų atrodė nauja, dabar jau nebeatitinka greičio, talpos ar saugumo reikalavimų. Taip pat dauguma senų sprendimų buvo per daug specifiniai – veikė tik tam tikrose sistemose arba reikalavo papildomos įrangos.

    Kitas aspektas – vartotojų lūkesčių kaita. Vartotojai nori greičio, paprastumo ir mobilumo. Kas anksčiau veikė tik prie stacionaraus kompiuterio, dabar turi veikti telefone ir iš bet kurio pasaulio taško. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – lažybos online, kurios šiandien prieinamos išmaniuosiuose įrenginiuose, o anksčiau reikalavo sudėtingų sprendimų.

    Šias problemas spręsti padėjo modernūs debesijos sprendimai, „streaming“ paslaugos, ir dirbtinio intelekto integracijos.

    Ką turėjo gero ir blogo šios pamirštos technologijos?

    Privalumai:

    • Paprastos naudoti
    • Stabilios, nes „padarytos ilgam“
    • Nereikalavo interneto ryšio
    • Saugojo vartotojų privatumą (nes viskas – vietiniame diske)

    Trūkumai:

    • Lėtumas ir ribotos galimybės
    • Sudėtingas duomenų perkėlimas
    • Fizinis pažeidžiamumas (disketės, CD lengvai sugadinami)
    • Nepalaikė naujų formatų ar standartų

    DUK apie pamirštas IT technologijas

    1. Ar dar galima naudoti senas technologijas šiandien?
    Taip, bet dažniausiai tam reikia specialios įrangos arba emuliatorių. Pavyzdžiui, žaidimų entuziastai vis dar naudoja senus konsolių emuliatorius.

    2. Kodėl technologijos taip greitai sensta?
    IT pasaulyje pažanga yra itin greita – kas dveji metai pasirodo naujos kartos įrenginiai ar programinė įranga.

    3. Ar verta kolekcionuoti senas technologijas?
    Kai kurios iš jų gali būti vertingos kolekcionieriams ar muziejams, ypač jei veikia arba yra originalioje pakuotėje.

    4. Kuri senoji technologija vis dar naudinga?
    Pvz., komandinės eilutės sąsajos (CLI) vis dar plačiai naudojamos IT specialistų tarpe, nors atrodo pasenusios.

    5. Ar naujos technologijos irgi pasens?
    Be abejo. Net dabartinės populiarios platformos vieną dieną taps istorija – tokia jau IT pasaulio dinamika.

    Prisiminimų verta kelionė

    Nors dauguma šių technologijų šiandien atrodo kaip senovės reliktai, jos turėjo didelę reikšmę mūsų skaitmeninio gyvenimo raidai. Kiekvienas diskelis, kiekvienas „Palm Pilot“ ar CD-ROM’as padėjo mums žengti žingsnį į ateitį.

    O gal ir tau kažkur stalčiuje vis dar guli sena diskelė su mokykliniais darbais? Pasižiūrėk – gal rasi lobį!

  • Kam dėkoti už telefoną?

    belo telefonas
    AleksandrasGrahamas Belas vos pora valandų anksčiau užpatentavo savo naują išradimą, nei kitas išradėjas, todėl dabar jis laikomas šiuolaikinio telefono tėvu.

    Telefonas dar 19 amžiaus antroje pusėje buvo išrastas škotų kilmės amerikiečio mokytojo Aleksandro Grehamo Belo. Be abejo, jis gerokai skyrėsi nuo mums šiandien pažįstamo, su juo galima buvo šnekėtis nedideliu nuotoliu, o norint skambinti į užsienį tikrai negelbėdavo net ir tarptautiniai šalių telefonų kodai…

    1875 m. Belas darė gausybę eksperimentų su pirmosiomis telegrafo sistemomis. Šiems eksperimentams būsimasis išradėjas naudojo specialias vibruojančio plieno juosteles, vadinamas liežuvėliais. Belas nustatė, jog vibruojant liežuvėliui viename linijos gale, kitame gale jis pradeda skleisti garsą. Vis dėlto, tai buvo tik pradžių pradžia.

    Nors daugybė žmonių yra įsitikinę, kad šiandien mūsų naudojamą telefoną, kuriuo norint paskambinti į užsienį reikalingi tarptautiniai šalių telefonų kodai, išrado Aleksandras Belas, vis dėlto tikroji telefono išradimo istorija yra kiek sudėtingesnė. Dar prieš Belo išradimus su telegrafu vokiečių mokytojas Filipsas Raisas sukūrė įrenginį, kurį buvo pavadinęs telefonu. Juo laidais buvo perduodama muzika. Jei šiam savo išradimui Raisas būtų skyręs kiek daugiau laiko, būtų sugebėję perduoti ir kalbą.

    Šiuolaikinį mūsų naudojamą telefoną sukūrė du vyrai Aleksandras Belas iš Bostono bei Eliša Grėjus iš Čikagos. Jie jį kūrė atskirtai, bet sukūrė stulbinančiai panašiomis aplinkybėmis. Išradėjai stengėsi pagaminti harmoninį telegrafą, kuris leistų keletui telegrafo signalų sklisti viena ta pačia linija (vėliau ši problema buvo išspręsta Tomo Edisono). Kai nepasisekė sukurti harmoninio telegrafo, abu vyrai pradėjo kurti telefoną. Jie netgi abu padavė prašymus patentuoti išradimą tą pačią dieną – 1876 m. vasario 14 d. Belas į Patentų biurą atvyko pora valandų anksčiau nei Grėjus ir jam buvo suteiktas JAV telefono patentas bei išradėjo vardas.

    Po keleto metų buvo vėl pradėta kalbėti apie prieš tai minėtą Raiso telefoną. Keletas kompanijų bandė sumenkinti Belo išradimą ir parodyti, kad Raiso idėja pirmesnė. Vis dėlto teisme teisėjas nutarė, kad dėl senyvo Raiso amžius jis niekada nebūtų galėję sukurti kalbančio telefono. Taip Belas dar kart laimėjo telefono išradėjo vardą.

    Tiek anksčiau, tiek ir dabar visus telefonus sudaro siųstuvai bei imtuvai. Belas sukūrė du skirtingus siųstuvus, t. y. mikrofonus. Viename jų buvo membrana, prispausta prie metalinio strypelio, įmerkto į silpną rūgštį. Žmogui kalbant į mikrofoną, jo garsas judino membraną, kuri kilojo į rūgštį įmerktą strypelį. Strypelis judėdamas keitė varžą tarp savęs ir indo dugno su rūgštimi. Kalbant į mikrofoną tą indą su rūgštimi reikėjo laikyti rankoje. Kartą beeksperimentuodamas Belas rūgštį išpylė ant savęs ir savo padėjėjui Vatsonui sušuko: “Vatsonai, ateik čia!”. Šie žodžiai ir buvo pati pirma telefonu perduota kalba.

    Kiek vėliau Belas sugalvojom jog norint garsą pakeisti į elektros srovę, reikia panaudoti magnetinės indukcijos reiškinį. Tada indas su rūgštimi buvo pakeistas į tam tikrą membrana, kuri lietė strypelį, esantį vielos spiralėje. Šiame įrenginyje garsas judindamas membraną judino ir strypelį spiralėje. Tokiu būdu susidarydavo elektros srovė. Nors šis įrenginys ir neveikė taip gerai kaip mikrofonas, tačiau jis puikiai veikė kaip garso imtuvas – telefonas. Taigi, net ir šiandieniai mums žinomi telefonai ir garsiakalbiai veikia Belo idėjos pagrindu.