Žinai, kai ryte įsijungi kompiuterį, o ant stalo – nei laidų raizgalynės, nei nieko? Tik elegantiška, tyli belaidė klaviatūra, kuri atrodo taip, lyg pati iš kosmoso nusileido. O kartais ji dar ir RGB švieseles turi, žaidimų režimus, makro klavišus… Mmm. Bet kur jos iš tikro naudojamos? Ar verta jas rinktis vietoj klasikinių laidinių? Ir kokia velniava tarp belaidės, bevielės ir žaidimų klaviatūros?

Na, tuoj viską išnarpliosim.

Nuo darbo iki žaidimų: belaidės klaviatūros kasdienybėje

Pirmiausia – darbas. Jei sėdi prie stalo, kuriame vietos mažiau nei tavo kavos puodelyje, belaidė klaviatūra tampa mažyčiu stebuklu. Jokio laido, kuris kabėtų per visą stalą, jokio bereikalingo chaoso. Biuro darbuotojai tai ypač vertina – švarus vaizdas, mažiau dulkių, o ir iš vieno kampo į kitą galima patogiai perstumti klaviatūrą, be jokių „ups, užkliuvau už laido“.

Bet belaidės klaviatūros šoka ne tik biuruose. Jų eleganciją vis dažniau galima pamatyti ir… svetainėse. Taip, ten, kur sėdi ant sofos, priešais TV, ir valdai visą kompiuterį per atstumą. Viena ranka laikai klaviatūrą, kita – spragėsius. Tobula.

O kas su žaidimais?

Taip, taip, išgirsi visur: „Tik laidinė žaidimų klaviatūra yra tikra žaidimų klaviatūra“. Bet laikai keičiasi. Dabar ir belaidės žaidimų klaviatūros pradeda daryti rimtą revoliuciją. Technologijos pažengė tiek, kad input lag’as (taip, tas laiko tarpelis tarp paspaudimo ir veiksmo ekrane) tapo beveik neegzistuojantis. Kai kurios belaidės žaidimų klaviatūros netgi greitesnės už kai kurias laidines. Rimtai.

Žinoma, viskas priklauso nuo modelio. Yra belaidžių klaviatūrų, kurios skirtos daugiau estetikos fanams, ne „Counter-Strike“ dievams. Bet jei paieškosi – rasi tikrų žvėrių. Mechaniniai jungikliai, programavimo galimybės, net kelių įrenginių jungimas per „Bluetooth“ ar „donglą“. Ir baterija, kuri laiko… mėnesiais. Arba bent jau savaites, jei tą RGB naktinį vakarėlį laikai visu garsu.

Bevielės, belaidės… Kur čia skirtumas?

Bevielės klaviatūros, belaidės klaviatūros – dažnai vartojamos kaip sinonimai. Ir dažniausiai, žinai ką? Nesuk galvos. Abi reiškia, kad klaviatūra neturi fizinio laido. Bet jei norisi išsiaiškinti – „bevielė“ labiau pabrėžia, kad informacija perduodama be laidų (pvz., per „Bluetooth“ ar RF signalą), o „belaidė“ – kad nėra fizinio laido. Skirtumas minimalus, bet žmonės mėgsta pakabinėt prie detalių.

Ir taip, net žaidimų pasaulyje jos veikia. Žaidimų klaviatūros nebėra tik sunkūs plastiko monstrai su laidais kaip gyvatės. Dabar jos gali būti elegantiškos, tyliai spragsinčios belaidės žaidimų klaviatūros, kurios leis tau laimėt „Warzone“ partiją nuo sofos.

Kur dar jos naudojamos? Kai kur visai netikėtai

Štai dar keletas netikėtų vietų, kur gali sutikti belaidę klaviatūrą:

• Prezentacijų salėse – kai reikia stovėt prie ekranų ir greitai perjunginėt skaidres. Niekas nenori trypčiot prie kompo.
• Kavinėse ar coworking‘uose – kai žmonės atsineša planšetę ar telefoną ir jungia klaviatūrą, kad galėtų rimčiau padirbėt.
• Mokyklose ir universitetuose – belaidė klaviatūra padeda greitai sukurti lankstų darbo vietos išdėstymą. O ir mokytojai nebesipainioja už laidų.

Be to, jos idealios minimalizmo fanams. Visi, kurie mėgsta aesthetic setup‘us, turi belaidę klaviatūrą. Kartais net baltą, su švelniu auksiniu akcentu. Nes, žinai, svarbu ne tik kaip rašosi, bet ir kaip atrodo.

Belaidė klaviatūra šiandien nebėra tik aksesuaras – ji tapo stiliaus, patogumo ir net našumo simboliu. Ir nors žaidimų bendruomenėje dar yra skeptikų, tendencijos rodo viena: belaidės žaidimų klaviatūros ateina rimtai ir pasiryžusios užimti savo vietą.

Realiai, jei gali susikurti clean desk setup be laidų ir dar turėt žvėriškai gerą atsaką spaudžiant klavišus – kodėl gi ne?