Kompiuterių virusai kasmet pridaro daugybę problemų ir nuostolių tiek namų vartotojams tiek ir verslui. Ir nors apie juos žinome visi, tačiau vis dar labai retai imamės kiek rimtesnių veiksmų kad tinkamai apsaugotume savo turtą ir nuosavybę. Daugelis taip daro tikėdami kad bazinė arba nemokama antivirusinė programa gali pilnai susitvarkyti su daugeliu grėsmių, o kiti tiesiog nepakankamai yra susipažinę su pačiais virusais ir kitomis kenkėjiškomis programomis ir jų veikimo bei plitimo būdais. Žinoma net ir bazinė antivirusinės programos versija yra daug geriau nei jos neturėjimas, tačiau taip pat reikia suprasti kad kaip ir daugelis nemokamų dalykų, tokia apsauga yra skirta apsisaugoti nuo pačių paprasčiausių būdų pakenkti jums. Tiems gi, kas vis dar galvoja, kad norint neužkrėsti savo kompiuterio virusu, tereikia nesilankyti jokiose nežinomose svetainėse ir nediegti jokių programų norime pranešti, kad net ir tokiais atvejais nesate 100% saugūs.

Virusai ir kitos kenkėjiškos programos gali plisti pačiais įvairiausias būdais. Tarp labiausiai paplitusių kelių, kuriais jie patenka į kompiuterius ir kitą technika kalima išskirti šiuos:

• Duomenų laikmenos, tokios kaip USB raktai, SD-kortelės ir pan. Tai vis dar gan populiarios priemonės dalintis informacija ir kurios neretai keliauja iš vieno prietaiso į kitą ir lengvai gali užkrėsti daugybę kompiuterių.
• Elektroninis paštas – ko gero vis dar vienas populiariausių būdų piktadariams brautis į svetimą nuosavybę. Dažniausia virusai būna maskuojami po  nekaltais pranešimais, paveiksliukais, garso ar vaizdo įrašais.
• Socialiniai tinklai ir dalinimosi pranešimais programos tokios kaip Messenger arba Skype. Tai ko gero naujausia terpė pro kurią virusai gali patekti į kompiuterius ir išmaniuosius įrenginius.
• Internetinės svetainės – ir čia virusai gali slėptis net ir gerai žinomose portaluose.      

Ar įmanomas toks scenarijus, kad kompiuterinis virusas savo užkrėstą kompiuterį sunaikintų. Jei tai būtų įmanoma, tokie virusai būtų vadinami ginklais. Iš tikrųjų, ne vienas virusas bandė tai padaryti ir iš dalies jiems pasisekė…

Pirmiausiai reiktų išsiaiškinti terminus, kuriais operuojame. „sunaikinti kompiuterį“ reiškia visiškai paralyžiuoti kompiuterio darbą. Gyvybė kaip ir yra, tačiau nieko padaryti negalima tol, kol fiziškai nesutvarkomas kietasis diskas. Kadangi šiuolaikiniai kompiuteriai turi pakankamai geras apsaugos priemones nuo perkaitimo, kažką uždegti savaime nelabai pavyks. Novirus.uk specialistai sako, kad virusas tiesiog gali sugadinti kompiuterio pasileidimo procesą.

2015 metais pasaulyje pasklido naujas virusas – Rombertik. Jis iš pažiūros buvo nekaltas šnipinėjimo virusas (spyware), renkantis duomenis ir siunčiantis į nuotolinė serverį, tačiau po kurio laiko jis imdavo keistai elgtis ir ne tik vogdavo duomenis, bet ir pakeisdavo tam tikrų failų struktūrą. Taip pat nutiko ir vienam iš pagrindinių kiekvieno kompiuterio elementų – paleidimo mechanizmui (Master Boot Record – MBR). Po šio viruso veiklos tiesiog pasirodo juodas ekranas su užrašu „Carbon crack attempt. Failed“ ir kompiuteris nebeįsijungia. Visi duomenys lieka kietajame diske, tačiau jų pasiekti net nepaleidus kompiuterio, negalima. Tokiu būdu kompiuteris yra realiai paralyžiuojamas ir tampa nenaudingu. Viruso valymas profesionaliai kainuoja gana brangiai, tad kažin ar tie 150-200 eurų tikrai verti kišti į senąjį kompiuterį? Gal spjauti į viską? Ir nusipirkti naują.

To viruso kūrėjai ir siekė – paskliausti paniką ir chaosą įmonėse ir valstybinėse institucijose. Kiekviena tokia panika atneša milžiniškus nuostolius tiek dėl duomenų praradimo, tiek finansiškai, nes kompiuterio sutvarkymas užima gana nemažai laiko ir pastangų.

2010 metais Buvo paleistas specialus virusas Stuxnet, kuris paralyžiavo Irano atominių elektrinių darbą. Virusas buvo sukurtas būtent Irano atominėms elektrinėms, kurios naudojo Siemens programinę įrangą. Šį virusą sukūrė ne paaugliai programišiai, o JAV ir Izraelio karinės struktūros. Jų tikslas buvo sunaikinti atominių elektrinių reaktoriaus valdymą. Su laiku Siemens sutvarkė savo programinę įrangą, tačiau šis incidentas parodė, kad virusai yra skirti nebūtinai kompiuteriams. Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai turi paslėptą ginklą – nedidelę bateriją, kuri gali sprogti ar užsiliepsnoti dėl programinės įrangos gedimo. Tą įrodė 2016 metais pasaulį sukrėtęs incidentas, kai Samsung Galaxy Note 7 telefonų baterijos užsideginėjo ir buvo atšaukta visa partija. Programišiai gali pasinaudoti tokiomis klaidomis ir tada bus sugadinti ne tik aparatai, bet ir sužaloti žmonės.

Laimei, gamintojai seka visas tokias pastangas pakenkti ir į jas reaguoja atitinkamai. Jei seną CRT ekraną buvo galima sudeginti paleidus kompiuterinį virusą, tai dabartiniai kompiuteriai yra pakankamai gerai apsaugoti nuo tariamų virusų-naikintojų.