IT naujienos

Autorius: rasytojas

  • Virusai, kurie sunaikina kompiuterius fiziškai

    kompiuterisAr įmanomas toks scenarijus, kad kompiuterinis virusas savo užkrėstą kompiuterį sunaikintų. Jei tai būtų įmanoma, tokie virusai būtų vadinami ginklais. Iš tikrųjų, ne vienas virusas bandė tai padaryti ir iš dalies jiems pasisekė…

    Pirmiausiai reiktų išsiaiškinti terminus, kuriais operuojame. „sunaikinti kompiuterį“ reiškia visiškai paralyžiuoti kompiuterio darbą. Gyvybė kaip ir yra, tačiau nieko padaryti negalima tol, kol fiziškai nesutvarkomas kietasis diskas. Kadangi šiuolaikiniai kompiuteriai turi pakankamai geras apsaugos priemones nuo perkaitimo, kažką uždegti savaime nelabai pavyks. Novirus.uk specialistai sako, kad virusas tiesiog gali sugadinti kompiuterio pasileidimo procesą.

    2015 metais pasaulyje pasklido naujas virusas – Rombertik. Jis iš pažiūros buvo nekaltas šnipinėjimo virusas (spyware), renkantis duomenis ir siunčiantis į nuotolinė serverį, tačiau po kurio laiko jis imdavo keistai elgtis ir ne tik vogdavo duomenis, bet ir pakeisdavo tam tikrų failų struktūrą. Taip pat nutiko ir vienam iš pagrindinių kiekvieno kompiuterio elementų – paleidimo mechanizmui (Master Boot Record – MBR). Po šio viruso veiklos tiesiog pasirodo juodas ekranas su užrašu „Carbon crack attempt. Failed“ ir kompiuteris nebeįsijungia. Visi duomenys lieka kietajame diske, tačiau jų pasiekti net nepaleidus kompiuterio, negalima. Tokiu būdu kompiuteris yra realiai paralyžiuojamas ir tampa nenaudingu. Viruso valymas profesionaliai kainuoja gana brangiai, tad kažin ar tie 150-200 eurų tikrai verti kišti į senąjį kompiuterį? Gal spjauti į viską? Ir nusipirkti naują.

    To viruso kūrėjai ir siekė – paskliausti paniką ir chaosą įmonėse ir valstybinėse institucijose. Kiekviena tokia panika atneša milžiniškus nuostolius tiek dėl duomenų praradimo, tiek finansiškai, nes kompiuterio sutvarkymas užima gana nemažai laiko ir pastangų.

    2010 metais Buvo paleistas specialus virusas Stuxnet, kuris paralyžiavo Irano atominių elektrinių darbą. Virusas buvo sukurtas būtent Irano atominėms elektrinėms, kurios naudojo Siemens programinę įrangą. Šį virusą sukūrė ne paaugliai programišiai, o JAV ir Izraelio karinės struktūros. Jų tikslas buvo sunaikinti atominių elektrinių reaktoriaus valdymą. Su laiku Siemens sutvarkė savo programinę įrangą, tačiau šis incidentas parodė, kad virusai yra skirti nebūtinai kompiuteriams. Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai turi paslėptą ginklą – nedidelę bateriją, kuri gali sprogti ar užsiliepsnoti dėl programinės įrangos gedimo. Tą įrodė 2016 metais pasaulį sukrėtęs incidentas, kai Samsung Galaxy Note 7 telefonų baterijos užsideginėjo ir buvo atšaukta visa partija. Programišiai gali pasinaudoti tokiomis klaidomis ir tada bus sugadinti ne tik aparatai, bet ir sužaloti žmonės.

    Laimei, gamintojai seka visas tokias pastangas pakenkti ir į jas reaguoja atitinkamai. Jei seną CRT ekraną buvo galima sudeginti paleidus kompiuterinį virusą, tai dabartiniai kompiuteriai yra pakankamai gerai apsaugoti nuo tariamų virusų-naikintojų.

  • Trys paprasti būdai, kaip išsirinkti tobulą televizorių

    televizoriusTinkamo televizoriaus paieška dažnam sukelia tikrą galvos skausmą. Skirtingi dydžiai, dizainas, technologinės galimybės, modeliai ir gamintojai. Pasirinkimas milžiniškas, tačiau, kaip rasti tą vienintelį, tinkantį Jums ir Jūsų namams? 

    Pirmas žingsnis: išsirinkite ekrano dydį

    Televizoriaus ekrano dydis yra itin svarbus kriterijus, todėl paieška turėtų prasidėti būtent nuo to. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gamintojai coliais nurodo būtent ekrano, o ne korpuso dydį, todėl ir rinktis reikėtų pagal ekrano išmatavimus. Pagrindinė taisyklė, kurios laikantis reikėtų rinktis televizoriaus ekraną – atstumas nuo vietos, kur sėdėsite Jūs, iki vietos, kur bus televizorius. Svarbu atsižvelgti į tai, kad net ir didesnės įstrižainės plokšti televizoriai užima mažiau vietos, taigi Jūsų naujasis televizorius gali stovėti toliau nuo žiūrėjimo vietos, o vaizdas išliks toks pats ryškus ir geras. Palyginus su senais televizorių modeliais, naujieji modernūs UHD televizoriai rodys puikiai nepriklausomai nuo to, toliau Jūsų ar arčiau jie bus pastatyti. Renkantis UHD televizorių yra rekomenduojama, kad atstumas tarp jo ir žiūrėjimo vietos būtų nuo trijų iki keturių kartų ilgesnis už televizoriaus įstrižainę. Idealus atstumas gali būti apskaičiuojamas dauginant sėdimą atstumą (coliais) iš 0,535. Pagal gautą atstumą reikėtų ieškoti artimiausios tinkamos įstrižainės. Pavyzdžiui, sėdite 2 metrus (80 colių) nuo televizoriaus, taigi idealus televizorius Jums būtų 42 colių (80 x 0,535 = 42). Taip pat yra bendrinės taisyklės, kurios skirtos standartinėms patalpoms:

    • Mažiems kambariams ar virtuvėms reikėtų rinktis 29 colių ir mažesnius televizorius
    • Miegamiesiems kambariams – nuo 32 iki 42 colių
    • Gyvenamiesiems kambariams – rekomenduojamas televizoriaus dydis ne mažesnis kaip 42 coliai. Nuo 55 colių ir daugiau televizorius yra laikomas tinkamu prezentacijoms didelėse erdvėse ar net kino filmams.

    Antras žingsnis: išsirinkite ekrano tipą

    Išsirinkus ekrano dydį kitas žingsnis yra nuspręsti, kokio tipo ekrano norite. Nuo jo priklauso ir televizoriaus kaina. Rinktis tikrai yra iš ko, šiandien rinkoje siūloma rinktis iš LCD, LED, padidintos kokybės LED, OLED ar plazminių televizoriaus ekrano tipų.

    Rinkoje vis dar galima rasti plazminių televizorių, tačiau jie jau yra technologinė praeitis. 2015 metais dauguma gamintojų nutraukė šios rūšies televizorių gaminimą ir tiekimą, taigi jeigu dar svarstote ar pirkti plazminį televizorių, turėtumėte žinoti, kad jų era jau baigėsi. Plazminiai televizoriai buvo vertinami už gerą spalvų kokybę, platų matymo kampą bei aukštos kokybės raišką. Iš kitos pusės šie televizoriai negebėjo tikroviškai atkurti spalvų, perteikti juodos spalvos, nes buvo pakankamai tamsūs.

    Tikriausiai pats populiariausias televizorius rinkoje – LED tipo. Sau tinkamą gali rasti kiekvienas, tiek pagal skonį, tiek pagal galimą skirti biudžetą. Jie lyginami su plazminiais televizoriais, tačiau yra gerokai šviesesni, mažiau atspindžių, suvartoja mažiau elektros energijos ir yra lengvesni. Tačiau LED televizoriai turi gan žemą kontrastingumą, prastesnį matymo kampą, negali pasigirti gilia juoda spalva.

    Padidintos kokybės LED televizorius (skystųjų kristalų ekranas) – tai yra patobulintas LCD televizorius. Geresnis vaizdas ir spalvų kokybė, aukštesnės kokybės raiška lyginant su LED televizoriumi. Yra gaminami du tipai: „Ips Quantum Display“ ir „Quantum Dot“. Trumpai tariant – šie televizoriai yra geriausi iš LED tipų, tačiau jie yra ir gerokai brangesni už tradicinį LED ekrano tipą.

    OLED tipo televizoriai – organinių šviesos diodų televizorius yra visiškai kitoks ir absoliuti technologijų naujovė. Šie televizoriai yra itin ploni, dailesni vizualiai ir namuose tampa ne tik daiktu, bet ir interjero detale. Organiniai šviesos diodai patys spinduliuoja šviesą. Jiems, kitaip nei LCD televizoriams, nereikia papildomo šviesos šaltinio, kuris gerokai pastorina korpusą. Išskirtinė OLED televizorių inovacija – savaime užsidegantys pikseliai. Tokiu būdu yra tobulai atvaizduojama juoda spalva, o kitos tampa itin ryškios ir realistiškos. OLED televizoriai išsiskiria vaizdo ir garso kokybe, o žiūrint mėgstamus filmus galima pasijusti lyg kino teatro salėje. Tai yra meno ir inovacijų derinys, kuris puikiausiai atlieps jūsų poreikius.

    Trečias žingsnis: išsirinkite rezoliuciją

    HD technologiją palaikančiuose televizoriuose raiška yra 1366 x 768 pikselių. Tuo tarpu „Full HD“ televizoriai turi dar aukštesnę rezoliuciją – 1920 x 1080 pikselių. Šiandieninių technologijų amžiuje, kai viskas labai sparčiai keičiasi, rekomenduojama, kad žemiausia rezoliucija būtų „Full HD“.

    „Ultra HD“ (UHD) televizorių rezoliucija yra keturis kartus aukštesnė už „Full HD“ ir yra 3840 x 2160 pikseliai. Tai reiškia dar tikslesnį ir aiškesnį vaizdą. 4K raiška pasižymi turinio, tokio kaip „Youtube“ ar „Netflix“ transliavimo galimybėmis UHD raiška išmaniuosiuose įrenginiuose.

     

    Kiti svarbūs dalykai

    Nepriklausomai nuo ekrano dydžio, jeigu yra galimybė, rekomenduojama rinktis IPS technologiją palaikantį televizorių. Kokia iš to nauda? Televizorių galės stebėti gausus būrys žmonių ir iš visų kampų vaizdas bus lygiai toks pats kokybiškas, aiškus ir ryškus.

    Kita itin pasitarnaujanti funkcija – „Smart TV“. Tai išmanioji televizija, su kuria galėsite itin patogiai valdyti savo televizorių, prijungti jį prie planšetinio kompiuterio ar išmanaus telefono, pasižiūrėti, ką rodo kitos programos, neišjungiant tuo metu žiūrimos, susikurti savo mėgstamiausių kanalų įrankių juostą ir kitos technologijos, kurios televizorių pavers išmaniu įrenginiu.

  • LG tyrimas: 62 proc. lietuvių užmiega žiūrėdami televizorių

    „LG Electronics“ (LG) atliktas tyrimas parodė, kad 62 proc. tyrime dalyvavusių žmonių užmiega priešais televizorių. Didžioji dalis respondentų taip linkę elgtis tik tada, kai yra pavargę. 45 proc. apklaustųjų atsakė, kad priešais televizorių užmiega pakankamai retai, o kiekvieną dieną tokiu miegu mėgaujasi 5 proc. respondentų. Dažniausiai prie televizoriaus užmiega estai – 74 proc., o rečiausiai tokiu miegu mėgaujasi kaimynai latviai – 60 proc.

     

    Įdomu tai, kad 56 proc. respondenčių moterų prisipažino, kad priešais televizorių užmiega tada, kai būna pavargusios, o 43 proc. vyrų pasisakė, kad niekada neužmiega prie veikiančio televizoriaus. Jie iš karto išjungia ir eina miegoti. Labiausiai save kontroliuoja ir vos pajutę nuovargį miegoti eina 25-34 metų respondentai. 45 proc. apklaustųjų atsakė, kad snūduriavimas prie veikiančio televizoriaus yra tik tuščias laiko gaišimas. Daugiausiai sau pasnausti prie televizoriaus leidžia 45-55 metų respondentai. 71 proc. apklaustųjų atsakė, kad taip, kartais tikrai užmiega veikiant televizoriui.

     

    Tyrimas atskleidžia, kad televizoriaus žiūrėjimas arba tik klausymas daugeliui yra įprastas būdas užmigti. Įvairūs tyrimai aiškina, kad labiausiai migdo garsas, o ne vaizdas. Televizoriaus garsas tampa tik fonu, o žmogus susikoncentruoja į visiškai kitus dalykus ir jo mintys nuklysta. Tai paaiškina ir tai, kad žmonės užmigę prie televizoriaus kartais nubunda jį išjungus.

     

    Vis dar nerimsta diskusijos, kiek miegas veikiant televizoriui kenkia žmogui. Mokslininkai aiškina, kad šviesa sklindanti iš televizoriaus ekrano gali trikdyti miegą. Taip miegantis žmogus negali įmigti giliai ir kokybiškai pailsėti. Kiti aiškina, jeigu žmogui reikia garso, kad galėtų užsnūsti, o paskui išjungia televizorių ir miega toliau, tikrai nekenkia. Kiekvienas žmogus turi savo įpročių, kurie jam padeda užmigti, vieniems reikia garso, kitiems – tylos. Svarbiausia, kad pats žmogus jaustųsi gerai ir pailsėjęs.

  • LG pristato „Ultra Wide“ monitorius IFA 2016 parodoje

    LG monitorius ultrawide

    „LG Electronics“ (LG) jau trejus metus pirmauja plačių monitorių gamyboje, kurių kraštinių santykis 21:9. Šiais metais IFA parodoje LG pristato du naujus „UltraWide“ monitorius – 38 colių lenktą monitorių (modelis 38UC99) ir 144Hz IPS 21:9 lenktą monitorių, skirtą žaidimams (modelis 34UC79G). Abu monitoriai pasižymi itin plačiu ekranu ir matymo kampu, ryškiomis spalvomis bei yra itin patogūs naudoti kasdien.

    Modelis 38UC99 idealiai tinka darbams, kurie reikalauja tikslumo ir detalumo. Itin aukštos kokybės raiška (IPS UltraWide QHD+ (3840 x 1600)) ir naudojamas sRGB daugiau nei 99% spalvų spektras užtikrina spalvų tikslumą.
    Monitorius idealiai tiks tiems vartotojams, kuriems yra reikalingos ryškios ir realistiškos spalvos, itin kokybiškas vaizdas. Naujasis monitorius nepakeičiamas, kai itin svarbu dirbti kelis darbus vienu metu, stebėti detales ar kurti vaizdo turinį.
    Monitoriai turi visas šiai dienai svarbias jungtis, taip pat galima prijungti išmaniuosius įrenginius, mobilųjį telefoną ar kitą kompiuterį. Monitoriai pasižymi itin lengvu ir paprastu valdymu. Vos keliais mygtukų paspaudimais pavyks sukonfigūruoti monitorių pagal savo poreikius.

    Modelis 34UC79G puikiai tinka tiek pramogoms, tiek darbui. Du 10W Bluetooth suderinami garsiakalbiai, 85Hz žemų dažnių diapazonas, paliks įspūdį kokybiško garso mėgėjams.

    144Hz IPS 21:9 „Curved Ultra Wide“ monitorius yra skirtas žaidimams. Monitorius nevargina akių, neiškraipo spalvų. Priemonė „Black Stabilizer“ ypač naudinga, kai reikia aptikti tamsiose srityse besislepiančius objektus, pvz., priešus. Naudodami funkciją „Dynamic Action Sync“ galėsite sparčiau atakuoti priešus, nes delsa bus trumpesnė. Dėl „AMD Free Sync“ funkcijos ekrane rodomas vaizdas yra sklandus ir nestringa.
    Lenkta monitoriaus forma ir svaiginantis 21:9 kraštinių santykis bus įvertinti pasaulinių žaidimų klasės gerbėjų, tokių kaip FPS, RTS ar MMORPG.

    „Išmaniųjų technologijų amžiuje jau tapo įprasta, kad nauji produktai turi būti ypatingi, pasiūlyti naujoviški sprendimai, todėl kurdami naujos eros 21:9 monitorius, atsižvelgėme į klientų poreikius ir sukūrėme tokius monitorius, kurie visiškai pakeitė tiek darbo, tiek pramogų įpročius“, – sakė Brian Kwon, „LG Home Entertainment“ kompanijos prezidentas.

    IFA 2016 lankytojai yra kviečiami apžiūrėti LG stendą ir įsitikinti naujoviškų monitorių galimybėmis „Messe Berlin“ parodų centro 18 salėje rugsėjo 2-7 dienomis.

  • Pirkėjų įvertinimai – svarbi interneto rinkodaros dalis

    įvertinimai ir atsiliepimai internetuInterneto rinkodaros specialistai kas dieną savo klientų dėmesį atkreipia dėl pirkėjų įvertinimų ir atsiliepimų – rūpinkitės jais ir jūsų el. komercijos projektus lydės sėkmė. Tai aktualu visoms paslaugas teikiančioms įmonėms, ne tik el. parduotuvėms. Teigiami ir neigiami įvertinimai, komentarai ir klientų nuomonė yra labai svarbi. Visada tokia buvo ir ne tik internetiniame pasaulyje. Jei kirpykloje gerai kerpama, o restoranas skaniai maitina ir maloniai aptarnauja klientus, tai garsas apie šias įmones ar jose dirbančius žmones pasklis toli. Reikia tik išnaudoti nemokamas interneto galimybes.

    Pasižiūrėkite į didžiausią pasaulyje el. parduotuvę Aliexpress, kur visas verslas pagrįstas atsiliepimais ir lankytojų įvertinimais. Kai lankytojas drąsiai pažymi, kad prekė atėjo laiku, pakuotė nesuplėšyta, o joje dar rado mažą dovanėlę, kitiems tai ženklas pirkti iš šio pirkėjo, o ne kito, siūlančio panašią prekę.

    Lietuviškoje erdvėje yra rekvizitai.lt – informacija apie įmones, kur galima komentuoti ir palikti atsiliepimus. Taip pat ir įvertinti įmonę žvaigždutėmis. Tiesa, jos nelabai ką lemia, tačiau nuomonę susidaryti galima.

    Dar viena vieta palikti savo įvertinimą – Google Verslui puslapis, kuris rodomas paieškoje. Jį ten reikia specialiai užregistruoti pateikiant adresą, tačiau yra galimybė ir komentuoti bei vertinti. Kai žmogus ieškos įmonės ir pamatys įvertinimus, juos paskaitys, galės susidaryti tinkamą nuomonę apie pardavėją.

    Facebook puslapis yra dar viena erdvė, kurioje galima palikti atsiliepimus ir įvertinimus. Tai galima padaryti įmonės Facebook puslapyje, skyrelyje „Reviews“. Tiems, kas specialiai domėsis įmone ir jos veikla socialiniuose tinkluose, tokie atsiliepimai bus naudingi.

    Lietuvoje yra dar viena galimybė įvertinti el. parduotuvę. Tai projektas Evertink.lt, kuris siūlo galimybę surinkti objektyvius įvertinimus ir komentarus. Problema mūsų interneto platybėje yra ta, kad nemažai įvertinimų yra iš konkurentų, o ne realių klientų Dėl to objektyvaus vaizdo susidaryti neišeina. Jei 5 klientai įvertins aukščiausiais balais, pakaks konkurentui ateiti iš 5 skirtingų kompiuterių ir pabalsuoti neigiamai. Tada vertinimas sumenks per pusę. Tokia taktika labai paplitusi, todėl ir gimė projektas, kuriame pateikti galima tik objektyvius atsiliepimus ir įvertinimus. Neigiami atsiliepimai ir įvertinimai? Kiekvienas geras rinkodaros specialistas sugebės iš neigiamo gauti daugiau naudos, nei iš teigiamo. Reikia tik kultūringai bendrauti su klientais ir nesileisti į asmeniškumus.

    Įvertinimai internete svarbūs, tik gaila, kad daugelis verslininkų dar nesuprato jų naudos ir nesistengia ieškoti sprendimų kurie padėtų gauti daugiau gerų įvertinimų.

  • LG OLED televizorius 5 kartą pripažintas geriausiu Europoje

    „LG Electronics“ (LG) OLED televizorius pripažintas aukščiausios klasės televizoriumi Europoje. Tokį apdovanojimą jau penktus metus iš eilės skyrė „Europos garso ir vaizdo asociacija“ (EISA).

    lg oled televizorius

    „LG Signature OLED“ televizorius (modelis 65G6) teisėjų buvo įvertintas, kaip „tikras meno kūrinys“. Teisėjai buvo sužavėti televizoriaus galimybėmis pavaizduoti tobulą juodą spalvą ir itin realistiškas kitas spalvas. Komisija taip pat išskyrė „LG Signature OLED“ televizoriaus „HDR 10“ ir „Dolby Vision™“ standartų palaikymą.

     

    „Mums didelė garbė gauti prestižinį EISA apdovanojimą jau penkerius metus iš eilės. Šis apdovanojimas patvirtina, kad priimame teisingus sprendimus, o mūsų kuriami televizoriai sukėlė tikrą revoliuciją rinkoje“, – sakė Brian Kwon, „LG Home Entertainment Company“ prezidentas.

     

    Kitas LG televizoriaus modelis – „LG UH770V Super UHD“ buvo pripažintas Europos „Smart TV“ apdovanojimuose, dėl įspūdingos vaizdo kokybės ir „webOS 3.0“ operacinės sistemos.

     

    EISA apdovanojimai yra rengiami kasmet, o komisiją sudaro 50 žurnalų iš 20 Europos valstybių. Kiekvienais metais visų žurnalų redaktoriai sprendžia, kurie žurnalų puslapiuose pristatyti buitinės elektronikos modeliai gaus EISA apdovanojimus. Vertinimo kriterijai yra produkto inovatyvumas, technologinės savybės, dizainas.

  • Kaip nemokamai susikurti PDF

    Savo kompiuteryje sukurtus failus tikriausiai norėjote kažkaip apsaugoti nuo galimo redagavimo? Tai galima nesunkiai padaryti naudojantis mokamomis ir nemokamomis programomis.

    Pirmiausia, reiktų tiksliai žinoti, kokiomis biuro programomis naudojatės. Office 365 biuro programų paketas yra populiariausias pasaulyje, nors yra ir ne viena nemokama alternatyva. Sakykime, naudojatės Word programa. Jums reikia iš Word dokumento padaryti PDF. Tai galima padaryti 2 būdais.

    spausdinimas1

    1 būdas. Spaudžiate Spausdinti ir pasirenkate ne savo spausdintuvą, o kitą – Microsoft Print to PDF. Tada spaudžiate „Spausdinti“ mygtuką ir viskas – atsiveria jau paverstas PDF dokumentas, kurį galite išsaugoti savo kompiuteryje.

    2 būdas. Kai dokumentas jau išsaugotas Word formatu, spaudžiate „Įrašyti kaip“. Tada formatų stulpelyje pasirenkate PDF formatą. Spaudžiate „Išsaugoti“ ir viskas – jūsų dokumentas išsaugotas PDF formatu.

    išasaugoti PDF

    Naudojantys Office 365 programų paketą PDF failams kurti jau turėjo pastebėti, kad PDF failo sukūrimas iš Word ar Excel failų nėra jau toks sklandus. Pagrindinė problema – Microsoft PDF konverterio netobulumas. Jei dokumente yra bent mažyti paveikslėlis, failas iš karto išsaugomas ne dešimčių, o šimtų kilobaitų dydžio. Tai nelabai patogu. Tada reikia ieškoti papildomų įrankių, kad būtų galima sumažinti PDF dydį. Dėl to nukenčia failo kokybė ir kiti parametrai.

    Kokiais nemokamais PDF įrankiais pasinaudoti, kad jūsų saugomi PDF failai būtų nedideli ir neprarastų kokybės? Adobe PDF yra mokamas, nors peržiūrinėti failus tiks ir jis.

    Siūlome išbandyti PDF Creator nemokamą įrankį. Jį sukūrė PDFforge kompanija iš Vokietijos. Tai įrankis, kuris puikiai tinka paversti jūsų Word, Excel ar iliustracijų failams į PDF. Šis programa instaliuoja PDF Architect programą, kuri gali nesunkiai konvertuoti failus. Maža to, ji sukuria Word ir Excel programose komandų juostas, tad išsaugoti PDF naudojant būtent šią programą galima ir neišeinant iš failo.

    PDF creator juosta

    Jei šios juostos nėra, reikia tik atsidaryti PDF Architect programą ir pasirinkti, ką norite daryti su PDF failu: konvertuoti jį iš Word, ar sujungti kelis failus. Tai labai patogus įrankis, kai reikia sujungti kelis dokumentus į vieną. Taip pat galima sumažinti PDF failo dydį.

    Įdomi funkcija yra Convert and Mail. Dokumentas yra išsaugomas jūsų kompiuteryje ir iš karto įdedamas į jūsų el. pašto programą, kaip naujas laiškas. Lieka tik įrašyti adresatą ir išsiųsti dokumentą. Tai ypač patogu kuriant sąskaitas, komercinius pasiūlymus ir kitą informaciją klientams.

    Vienintelis minusas tas, kad PDF redagavimo moduliai yra mokami. Bet tų funkcijų, kurios yra peteikiamos nemokamai visiškai pakanka.

    Daugiau patarimų, kaip savo kompiuterį išnaudoti efektyviau, rasite ugetfix.com svetainėje anglų kalba.

     

  • Fotoaparatai ar išmanieji telefonai – kas geriau fotografuoja?

    Neseniai su draugais įsivėliau į diskusijas – kam pirkti fotoaparatą, jei turite išmanųjį telefoną? Ar tikrai fotoaparatai dar reikalingi? Gal jie tapo atgyvena, kaip diktofonai, mp3 grotuvai, audiocentrai ar magnetolos? Diskusijos nustebino…

    kamera prieš telefoną

    Fotoaparatai – darbo įrankis

    Kai kurių specialybių atstovams fotoaparatai yra darbo įrankis. Ne profesionalūs, o paprasti skaitmeniniai. Kokios tai specialybės? Nekilnojamo turto agentai, brokeriai, vertintojai, draudimo žalos vertintojai, policininkai, prekybininkai ir t.t. Jie negali išsitraukti savo asmeninio išmaniojo telefono ir nufotografuoti su darbu susijusio objekto. Tam naudojamas darbinis fotoaparatas. Nesvarbu, kad jis „muilinė“, tačiau juo padarytos nuotraukos yra naudojamos darbe.

    Megapikseliai nebesvarbu

    Ar galite pamatyti plika akimi skirtumą tarp 14 megapikselių fotoaparatu darytos nuotraukos ir 16 megapikselių išmaniuoju telefonu darytos nuotraukos? Greičiausiai nepamatysite, nes dabar megapikseliai negarantuoja aukštos kokybės. Sony išmanieji turi 20 megapikselių kameras, tačiau Sony PowerShot fotoaparatai su 12 megapikselių tas pačias nuotraukas daro geriau. Kaip tai paaiškinti? Profesionalai tam turi paaiškinimų ir ne vieną. Tai baltos šviesos jautrumas, židinio nuotolis, fotografavimo kampas, išlaikymas ir t.t. Fotoaparatuose visos šios savybės išspręstos geriau, nei itin kompaktiškas maras turinčiuose išmaniuose telefonuose.

    Kodėl išmanieji telefonai nukonkuruoja fotoaparatus?

    Į šį klausimą atsakyti labai paprasta. Yra trys svarbiausios priežastys:

    1. Viskas viename. Kam nešiotis skirtingus prietaisus, jei galima turėti „viskas viename“ įrenginius? Juk fotoaparatas sveria 200 gramų, kaip ir išmanusis telefonas. Kam nešiotis 400 gramų sveriančią įrangą? Kompaktiškumas svarbu.
    2. Nuotraukų apdirbimo galimybės. Ko nedaro fotoaparatai? Jie neapdirba nuotraukų. Labai retas fotoaparatas turi nuotraukų redagavimo programas. Be to vartotojui jų reikia kelių. Čia išmanieji telefonai laimi „sausu“ skirtumu.
    3. Nuotraukų perkėlimas. Didžioji dalis skaitmeninių fotoaparatų nuotraukas ir vaizdo įrašus saugo SD kortelėje. Ją galima pakeisti, tačiau norint perkelti nuotraukas, reikalingas SD kortelių skaitytuvas arba USB laidas. Tuo tarpu išmaniajam telefonui reikia tik prisijungti prie bevielio ryšio ir pasinaudoti Dropbox, Google Photos ar kuria kita nemokama debesies saugykla – nuotraukos iš karto perkeliamos ten.

    O ar yra minusų? Išmanusis kainuoja brangiai lyginant su paprastu skaitmeniniu fotoaparatu, kurį galima įsigyti už 50-80 eurų.

    Bet kuriuo atveju fotoaparatai yra ir mados reikalas, nes mokėti fotografuoti yra savotiškas menas, hobis, pašaukimas, o čiauškinti išmaniuoju gali visi.

  • El. parduotuvių kūrimas: mitai ir tikrovė

    interneto puslapių kūrimasApie el. parduotuvių kūrimą verslininkai yra prisiklausę gandų ir plepalų iki kaklo… Laikas atversti visas (turimas) kortas ant stalo ir paaiškinti, kas ir kaip. Pabandysime trumpai bet aiškiai pakomentuoti dėl tam tikros informacijos, sklandančios el. komercijos versle jau kurį laiką.

    El. parduotuvę susikurti lengva

    Paklauskite tų, kurie el. komercija užsiima jau daugiau nei 5 metus. Jie pasakys, ar iš tikrųjų yra sukurti lengva. Galima internete rasti įrankių, kurie padeda greitai susikurti el. parduotuvę. Galima nuomotis, galima ieškoti kitų lengvų būdų pradėti savo internetinį verslą, tačiau patikėkite, el. parduotuvių kūrimas – velniškai sunkus procesas. Jei norite turėti gerą įrankį, tada tikrai lengvu grobiu nesuviliosite nieko.

    El. parduotuvė yra ne žaislas. Tai įrankis, padedantis prekiauti. Tai ir vadybininkas, ir parduotuvė viename. Todėl čia nieko negali būti lengvo. Be to, susikūrus parduotuvę pardavimai iš dangaus nekrenta – reikia sunkiai dirbti su srautu, nuolaidomis, akcijomis, partneriais ir interneto rinkodara. Nusiteikite sunkumams, jei patys viską koordinuosite ir organizuosite.

    El. parduotuvė = sėkmingas verslas

    Neapsigaukite. Verslas yra pati prekyba, o el. parduotuvė yra tik priemonė savo tikslui pasiekti. Tai įrankis, virtualus pagalbininkas. Susikūrus elektroninę parduotuvę dar nereiškia, kad verslas bus sėkmingas. Internete gana mažos pardavimų maržos, todėl uždirbti gana sunku, ypač, jei prekės kainuoja 1-30 eur. Reikia didelių investicijų į reklamą, kad jūsų verslas internete pradėtų „suktis“. Priešingu atveju, būsite pasmerkti klientų laukimui ir savęs žlugdymui. Sėkmė priklauso nuo lankytojų srauto ir reklaminių akcijų. Nauja parduotuvė tokių investicijų dažniausiai negauna, tad apie verslo sėkmę iš karto pasakoti nevertėtų.

    Nelegalus verslas?

    Kai kas mano, kad interneto parduotuvės yra nelegalus verslas. Pasižiūrėkite kontaktuose – ar ten normali įmonė, ar tik dar vienas žmogus, turintis šiek tiek laisvo laiko ir darantis „biznį“. Visos e.l parduotuvės yra kaip ant delno VMI ir SODRAI. Reikia mokėti mokesčius, samdyti buhalterį. Nuolatos konsultuotis su valdžia – nebūtina, bet kartais naudinga. Jokių neteisėtų sandėrių tiems, kas priprato „kombinuoti“.

    El. parduotuvės kūrimas – per 1 dieną

    Tai mitų mitas. El. parduotuvių kūrimas geriausiu atveju trunka 1 mėnesį mažiausiai, bet ne dieną. Kartais kuriama ir kelis mėnesius. Per dieną el. verslas neišvystomas, nereikia turėti jokių iliuzijų. Tai nėra greitas darbas, nes ir neturi būti. Pats el. parduotuvių kūrimas yra procesas ne tik programuotojams, dizaineriams, bet ir užsakovui – jis mokos elgtis kiek kitaip, lygina realios ir internetinės prekybos skirtumus, pratinasi prie naujo įrankio, kuris yra gana sudėtingas ir įvairiapusis. Dėl to kūrimo procesas trunka kur kas ilgiau. 5 prekes įsidėti galima, bet ar jau kitą dieną jas parduosite?

    Kaip įmanoma išvengti visokių minėtų nesklandumų? Paprasčiausiai – susirasti patikimus partnerius, kurie moka ir gali kurti el. parduotuves.

     

  • Viešųjų e. paslaugų naudojimas Lietuvoje išaugo trečdaliu

    stacionarūs kompiuteriaiValstybės institucijų ir įstaigų elektroninėmis viešosiomis paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų. Tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pagal naudojimąsi elektroninės valdžios paslaugomis, t. y. pagal gyventojų pildomų įvairių elektroninių formų teikimą valdžios institucijoms, 2015 m. Lietuva užėmė 8 vietą Europos Sąjungoje.

    „Akivaizdu, kad pasiekta esminė pažanga diegiant viešąsias elektronines paslaugas ir keičiant visuomenės bendravimo su valstybės institucijomis įpročius“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

    Aktyviausiai elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojasi jauni žmonės – praėjusiais metais tai darė du trečdaliai (67 proc.) 25–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. 65–74 metų amžiaus grupėje tokių paslaugų vartotojų buvo tik 8,2 proc.

    Dažniausiai buvo naudotasi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainių informacija – ja pasinaudojo 43,7 proc. Lietuvos gyventojų. Oficialius blankus pildė ir valstybės institucijoms ir įstaigoms siuntė 30,6 proc. šalies gyventojų. Pažymėtina, kad net 80 proc. Lietuvos gyventojų, kurie naudojosi internetu, tačiau nepildė ir nesiuntė oficialių blankų, nurodė, kad per 2015 m. jiems nereikėjo pateikti jokių oficialių blankų valstybės institucijoms, ir tik 1,2 proc. interneto naudotojų nurodė, kad jiems reikalingos paslaugos internetu neteikiamos.

    Ministro R. Sinkevičiaus nuomone, vis platesnį elektroninių viešųjų paslaugų naudojimą lėmė valstybės mastu telkiamos pastangos. Viešųjų paslaugų plėtra yra vienas Vyriausybės prioritetų, Lietuva dar 2011 m. prisijungė prie Europos Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ iškeltų tikslų. Panaudojant 2007–2013 m. ES fondų investicijas, pagal prioritetą  „Informacinė visuomenė visiems“ šalies gyventojams ir verslo įmonėms sukurta 670 elektroninių paslaugų ir sprendimų. Šių projektų įgyvendinimą administravo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Daugiau informacijos apie sukurtas paslaugas galima rasti interneto svetainėje „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt).

    Formuodama informacinės visuomenės politiką, Susisiekimo ministerija siekia naujo kokybinio šuolio elektroninių viešųjų paslaugų srityje. Siekiant didinti viešųjų elektroninių paslaugų patrauklumą ir patogumą vartotojams, nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus sprendžiama, kokios elektroninės viešosios paslaugos turi būti kuriamos, kaip matuojama jų nauda ir atitikimas naudotojų poreikiams. Tai taps instrumentu, skatinsiančiu valstybės institucijas kurti paklausias, įvairius gyvenimo įvykius atitinkančias sudėtines elektronines paslaugas.

    Visos valstybės institucijų teikiamos elektroninės viešosios paslaugos prieinamos Elektroninės valdžios vartų portale (www.epaslaugos.lt).