IT naujienos

Autorius: rasytojas

  • El. parduotuvių kūrimas: mitai ir tikrovė

    interneto puslapių kūrimasApie el. parduotuvių kūrimą verslininkai yra prisiklausę gandų ir plepalų iki kaklo… Laikas atversti visas (turimas) kortas ant stalo ir paaiškinti, kas ir kaip. Pabandysime trumpai bet aiškiai pakomentuoti dėl tam tikros informacijos, sklandančios el. komercijos versle jau kurį laiką.

    El. parduotuvę susikurti lengva

    Paklauskite tų, kurie el. komercija užsiima jau daugiau nei 5 metus. Jie pasakys, ar iš tikrųjų yra sukurti lengva. Galima internete rasti įrankių, kurie padeda greitai susikurti el. parduotuvę. Galima nuomotis, galima ieškoti kitų lengvų būdų pradėti savo internetinį verslą, tačiau patikėkite, el. parduotuvių kūrimas – velniškai sunkus procesas. Jei norite turėti gerą įrankį, tada tikrai lengvu grobiu nesuviliosite nieko.

    El. parduotuvė yra ne žaislas. Tai įrankis, padedantis prekiauti. Tai ir vadybininkas, ir parduotuvė viename. Todėl čia nieko negali būti lengvo. Be to, susikūrus parduotuvę pardavimai iš dangaus nekrenta – reikia sunkiai dirbti su srautu, nuolaidomis, akcijomis, partneriais ir interneto rinkodara. Nusiteikite sunkumams, jei patys viską koordinuosite ir organizuosite.

    El. parduotuvė = sėkmingas verslas

    Neapsigaukite. Verslas yra pati prekyba, o el. parduotuvė yra tik priemonė savo tikslui pasiekti. Tai įrankis, virtualus pagalbininkas. Susikūrus elektroninę parduotuvę dar nereiškia, kad verslas bus sėkmingas. Internete gana mažos pardavimų maržos, todėl uždirbti gana sunku, ypač, jei prekės kainuoja 1-30 eur. Reikia didelių investicijų į reklamą, kad jūsų verslas internete pradėtų „suktis“. Priešingu atveju, būsite pasmerkti klientų laukimui ir savęs žlugdymui. Sėkmė priklauso nuo lankytojų srauto ir reklaminių akcijų. Nauja parduotuvė tokių investicijų dažniausiai negauna, tad apie verslo sėkmę iš karto pasakoti nevertėtų.

    Nelegalus verslas?

    Kai kas mano, kad interneto parduotuvės yra nelegalus verslas. Pasižiūrėkite kontaktuose – ar ten normali įmonė, ar tik dar vienas žmogus, turintis šiek tiek laisvo laiko ir darantis „biznį“. Visos e.l parduotuvės yra kaip ant delno VMI ir SODRAI. Reikia mokėti mokesčius, samdyti buhalterį. Nuolatos konsultuotis su valdžia – nebūtina, bet kartais naudinga. Jokių neteisėtų sandėrių tiems, kas priprato „kombinuoti“.

    El. parduotuvės kūrimas – per 1 dieną

    Tai mitų mitas. El. parduotuvių kūrimas geriausiu atveju trunka 1 mėnesį mažiausiai, bet ne dieną. Kartais kuriama ir kelis mėnesius. Per dieną el. verslas neišvystomas, nereikia turėti jokių iliuzijų. Tai nėra greitas darbas, nes ir neturi būti. Pats el. parduotuvių kūrimas yra procesas ne tik programuotojams, dizaineriams, bet ir užsakovui – jis mokos elgtis kiek kitaip, lygina realios ir internetinės prekybos skirtumus, pratinasi prie naujo įrankio, kuris yra gana sudėtingas ir įvairiapusis. Dėl to kūrimo procesas trunka kur kas ilgiau. 5 prekes įsidėti galima, bet ar jau kitą dieną jas parduosite?

    Kaip įmanoma išvengti visokių minėtų nesklandumų? Paprasčiausiai – susirasti patikimus partnerius, kurie moka ir gali kurti el. parduotuves.

     

  • Viešųjų e. paslaugų naudojimas Lietuvoje išaugo trečdaliu

    stacionarūs kompiuteriaiValstybės institucijų ir įstaigų elektroninėmis viešosiomis paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų. Tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pagal naudojimąsi elektroninės valdžios paslaugomis, t. y. pagal gyventojų pildomų įvairių elektroninių formų teikimą valdžios institucijoms, 2015 m. Lietuva užėmė 8 vietą Europos Sąjungoje.

    „Akivaizdu, kad pasiekta esminė pažanga diegiant viešąsias elektronines paslaugas ir keičiant visuomenės bendravimo su valstybės institucijomis įpročius“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

    Aktyviausiai elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojasi jauni žmonės – praėjusiais metais tai darė du trečdaliai (67 proc.) 25–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. 65–74 metų amžiaus grupėje tokių paslaugų vartotojų buvo tik 8,2 proc.

    Dažniausiai buvo naudotasi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainių informacija – ja pasinaudojo 43,7 proc. Lietuvos gyventojų. Oficialius blankus pildė ir valstybės institucijoms ir įstaigoms siuntė 30,6 proc. šalies gyventojų. Pažymėtina, kad net 80 proc. Lietuvos gyventojų, kurie naudojosi internetu, tačiau nepildė ir nesiuntė oficialių blankų, nurodė, kad per 2015 m. jiems nereikėjo pateikti jokių oficialių blankų valstybės institucijoms, ir tik 1,2 proc. interneto naudotojų nurodė, kad jiems reikalingos paslaugos internetu neteikiamos.

    Ministro R. Sinkevičiaus nuomone, vis platesnį elektroninių viešųjų paslaugų naudojimą lėmė valstybės mastu telkiamos pastangos. Viešųjų paslaugų plėtra yra vienas Vyriausybės prioritetų, Lietuva dar 2011 m. prisijungė prie Europos Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ iškeltų tikslų. Panaudojant 2007–2013 m. ES fondų investicijas, pagal prioritetą  „Informacinė visuomenė visiems“ šalies gyventojams ir verslo įmonėms sukurta 670 elektroninių paslaugų ir sprendimų. Šių projektų įgyvendinimą administravo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Daugiau informacijos apie sukurtas paslaugas galima rasti interneto svetainėje „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt).

    Formuodama informacinės visuomenės politiką, Susisiekimo ministerija siekia naujo kokybinio šuolio elektroninių viešųjų paslaugų srityje. Siekiant didinti viešųjų elektroninių paslaugų patrauklumą ir patogumą vartotojams, nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus sprendžiama, kokios elektroninės viešosios paslaugos turi būti kuriamos, kaip matuojama jų nauda ir atitikimas naudotojų poreikiams. Tai taps instrumentu, skatinsiančiu valstybės institucijas kurti paklausias, įvairius gyvenimo įvykius atitinkančias sudėtines elektronines paslaugas.

    Visos valstybės institucijų teikiamos elektroninės viešosios paslaugos prieinamos Elektroninės valdžios vartų portale (www.epaslaugos.lt).

  • Lietuvoje pradedama prekiauti LG K4 telefonais už 119 eurų

    Naujųjų LG K serijos išmaniųjų telefonų K4 4G bus galima įsigyti ir Lietuvoje. Šie kompaktiški telefonai pasižymės aukštos klasės funkcionalumu ir prieinama kaina. Planuojama, kad K4 AG išmanieji telefonai pardavimo vietose kainuos apie 119 eurų. Šie telefonai Lietuvoje pasirodys vasario 2 d.

    LG K4 išmanieji telefonai

    Visi K serijos telefonai yra skirti plataus vartotojų rato poreikiams patenkinti. Tikimasi, kad pirkėjai įvertins patogų dydį, neslystančią telefono nugarėlę, dėl kurios telefoną patogu laikyti rankose ir fotografavimo funkcionalumą. K4 4G modelyje yra įdiegta asmenukių blykstė, o korpuso spalvą bus galima pasirinkti iš baltos ir mėlynos.

    „Mūsų naujieji K serijos telefonai buvo sukurti, remiantis principu, kad visi mobiliųjų telefonų vartotojai galėtų pasimėgauti aukštos klasės dizaino gaminiais už prieinamą kainą. Siekiame, kad pirkėjai maksimaliai galėtų išnaudoti mobiliuosius įrenginius nepaisant ribotų finansinių galimybių” – sake Juno Cho, bendrovės „LG Electronics Mobile Communications Company“ Prezidentas bei generalinis direktorius.

    LG k4 išmanusis telefonasK4 techninės specifikacijos:*

    • Ekranas: 4.5 colių FWVGA
    • Procesorius: 1.0GHz dviejų branduolių
    • Kamera: galinė 5MP / priekinė 2MP
    • Atmintis: 1GB RAM / 8GB ROM
    • Baterija: 1,940mAh
    • Operacinė sistema: Android 1 Lollipop
    • Dydis: 131.9 x 66.7 x 9mm
    • Tinklas: LTE
    • Spalva: balta / mėlyna
    • Kita: fotografavimas rankos gestais / asmenukių blykstė

    * skirtingose šalyse telefonų savybės gali skirtis.

    http://www.lg.com/lt/mobiliej-telefonai/lg-K120E-k4-4g

    Tai nebrangus ir kokybiškas išmanusis telefonas, skirtas paaugliams ir jaunimui.

    https://www.youtube.com/watch?v=ndNiNDPAKfw

  • LG pristatys naują operacinę sistemą SMART TV serijos televizoriams

    Operacinė sistema „webOS 3.0“ patobulinta patogesniu prisijungimu prie mobiliųjų įrenginių ir platesnėmis turinio galimybėmis.

    operacinė TV

    Vilnius, 2015 gruodžio 22 d. Tarptautinėje buitinės elektronikos parodoje (CES 2016) LG pristatys naujausią operacinę sistemą „webOS 3.0“, skirtą SMART TV televizorių linijai. Nauja operacinė sistema – tai pripažintos „LG webOS“ sistemos patobulinta versija, dėl kurios išmaniųjų LG televizorių valdymas taps dar intuityvesnis. „LG webOS 3.0“ papildyta 4 vartotojams aktualiomis funkcijomis: „Magic Zoom“, „Magic Mobile Connection“, „Magic Remote“, „Channel Plus”.

    Naujos funkcijos leis paprasčiau prisijungti prie mobiliųjų įrenginių, naudotis juose įdiegtomis programėlėmis. Programuojami pultelio nustatymai leis patogiau valdyti televizoriaus priedėlį, tuo tarpu priartinimui skirtos funkcijos padės išdidinti rodomus objektus bei tekstus išsaugant atvaizdų kokybę.

    Funkcija „Channel Plus” leis plačiai naudotis internete pasiekiamu video turiniu. Iš nustatyto internetinio kanalų sąrašo bus galima pasirinkti norimą šaltinį lyg renkantis televizijos kanalą. Bendradarbiaujant su „Xumo“ (www.xumo.com) LG savo klientams galės pasiūlyti naudotis nemokamu turiniu iš tokių šaltinių kaip Bloomberg, TIME Inc., bei internete pamėgtų žiūrėti BuzzFeed, PopSugar ir kitų.

    LG SMART TV televizoriai su „webOS 3.0“ be aprašytų turės ir tokias funkcijas:

    • Channel Advisor – analizuoja vartotojo pomėgius ir primena apie mėgstamų laidų rodymo laiką.
    • Multi-view – leidžia žiūrėti du kanalus tuo pat metu ar televizijos kanalą bei filmą.
    • Music Player app – leidžia klausyti muzikos per televizoriaus kolonėles, net kai jis išjungtas.
    • Atnaujinti „My Channels“ ir „Live Menu“ nustatymai, kad būtų patogesni vartotojams.
    • IoTV app programėlė skirta per televizoriaus ekraną valdyti LG bei kitų gamintojų buitinės technikos įrenginius, suderinamus su LG „IoTV“.

    Operacinė sistema „LG webOS 3.0“, skirta televizoriams SMART TV, bus pristatyta bendrovės stende, parodoje CES 2016, sausio 6 – 9 dienomis.

  • Kompiuterių remontas: kas genda labiausiai

    Kompiuteriu remontasKompiuterius turime beveik visi. Tai technika ir ji ne amžina. Kas dažniausiai kelia bėdų kompiuterių savininkams? Su kokiais prašymais jie dažniausiai aplanko kompiuterių remonto dirbtuves. Pabandysime pasiaiškinti šiame straipsnyje.

    Kompiuterių remontas – reikalinga ir populiari paslauga. Ne kiekvienas turi puikias žinias apie kompiuterio sandarą, kad pats galėtų jį susitaisyti. Dėl to ir būtina patikėti visa tai profesionaliems kompiuterių meistrams.

    Taigi, kas labiausiai kamuoja Lietuvos kompiuterius? Turime omenyje stacionarius, ne nešiojamus, kuriems galioja visai kitos problemos.

    Diskai ir talpa

    Vienas iš dažniausių bėdų yra diskas. Tai jis sugenda ir jį reikia atstatyti, tai jo atminties nebepakanka ir reikia perkelti viską į naują. Stacionarūs kompiuteriai, pirkti prieš 10 metų veikia nepriekaištingai, tačiau to 120 GB disko, kurį turėjo kadaise (tada tai buvo milžiniškas kiekis!) nebepakanka. Reikia naujo disko, todėl ateina žmonės su prašymais įdėti 1 TB HDD arba 256 GB SSD. Kartais atsineša ir HDD, ir SSD ir prašo pajungti abu, kad nedingtų operacinė sistema, o duomenys būtų perkelti iš vieno į kitą. Dabar yra labai populiaru operacinę sistemą ir programas laikyti 120-256 GB SSD atmintinėje, o visas nuotraukas, muziką, filmus perkelti į 1-2 TB HDD – kietuosius diskus. Taip kompiuterio veikimas būna nepriekaištingas, o ir duomenų jame išsaugoti galima nemažai.

    RAM atmintis

    Stacionarūs kompiuteriai tuo yra ir geri, kad galima padidinti RAM atmintį. Taip kompiuteris tampa greitesnis, jei CPU yra pakankamai geras. RAM galima pridėti atsidarius korpusą tiesiog per keletą minučių. Tokiu būdu ir senas kompiuteris prikeliamas naujam darbui. „Senoviškas“ RAM kainuoja labai nedaug, todėl jį gali sau leisti bet kuris kompiuterio savininkas.

    kompiuteriu remontasVaizdo plokštė

    Vaizdo plokštės atnaujinimas dažniausiai rūpi žaidimus mėgstantiems žmonėms. Kompiuterių remontas jiems reiškia ne ką kita, o galingai veikiančią grafiką. Filmams žiūrėti pakanka ir senos vaizdo plokštės, tačiau šiuolaikiniai žaidimai yra nepasotinami kompiuterio resursais, todėl tenka investuoti kelis šimtus eurų į atnaujintą plokštę (prieš tai reikalinga investicija ir į talpius HDD ar SSD).

    Taip pat svarbu, kad vaizdo plokštė jau turėtų ir HDMI jungtį, nes paprasto VGA laikai po truputėlį praeina.

    USB jungtys

    Tai pats didžiausias kompiuterių meistrų rūpestis – USB jungtys. Kai kompiuteris naudojamas dažnai, USB jungtys lūžta fiziškai, jos įstumiamos į korpusą ir nebeatlieka savo pareigų. Ypač tas taikytina priekinėje korpuso dalyje esančioms jungtims, į kurias nuolatos kišamos USB atmintinės ir nešiojami diskai, kraunami telefonai.

    Kai kurie kompiuterių savininkai pageidauja atnaujinti jungtis bent jau į USB 2.0, jau nekalbant apie USB 3.0

    Įjungimo mygtukas

    Nepatikėsite, bet kompiuterių remontas apima ir pagrindinį veiksmą – Power mygtuko sutvarkymą. Dažnai būna su juo problemų, nes su laiku jis pradeda strigti ir kompiuterį darosi sunku įjungti.

    Šiame straipsnyje paminėjome tik „geležies“ problemas, tačiau daugiausiai bėdų būna su programine dalimi. Bet apie tai – kitame straipsnyje.

     

  • Google Drive įskiepis Wordui

    Pasirodė naujas Google Drive įskiepis Wordui. Jį instaliavus, Wordo juostų viršuje atsiranda užrašas GOOGLE DRIVE, kuris leidžia išsaugoti dokumentą tiesiai į Drive, taip pat atidaryti ten jau esančius dokumentus, kopijuoti, pervadinti, perkelti ir kitaip tvarkyti net neužėjus į Google Drive sąsają.

    Google Drive įskiepis Wordui

    Toks netikėtas sprendimas rodo, kad Google ir Microsoft glaudžiai bendradarbiauja integruodama savus produktus ir atsižvelgia į vartotojų prašymus. Vienas iš didžiausių Google Drive trūkumų iki šiol buvo tas, kad negalima dokumentų redaguoti lokaliai – būtina eiti į Google Docs puslapį, ten juos konvertuoti ir redaguoti tik naršyklėje. Atrodo, kad ši kliūtis pašalinta visiems Office365 vartotojams.

    Įskiepį galima atsisiųsti iš specialaus puslapio: https://tools.google.com/dlpage/driveforoffice/

    Deja, yra rimtų trūkumų. Per Word galima atidaryti tik tą dokumentą, kuris buvo pačių sukurtas. Google Docs formato dokumentas neatidaromas. Taip pat atlikus pakeitimus Google Drive aplinkoje, pakeitimai, atidarius dokumentą su Word, nėra išsaugojami – viskas veikia tik per Wordą. Gal ateityje šie nesklandumai bus pašalinti, tada galėsime džiaugtis dar geresniu produktu…

  • Išmanusis telefonas su 6000 mAh baterija – Doogee S6000

    Doogee S6000 telefonasIšmaniuosius telefonus kankina 2 bėdos: baterijos talpa ir kameros galimybės. Kaip padaryti, kad 5 colių ir didesnės įstrižainės telefonų nereiktų krauti kas dieną? Atsakymas paprastas – didesnės talpos baterija. Dabar įprasta, kad baterija yra 3000 mAh talpos. Tokios pakanka vos vienai dienai ir tai nepilnai, jei žaidžiate žaidimus ir žiūrite video.

    Kinai pasiūlė rinkai dvigubai talpesnę bateriją ir telefoną Doogee S6000. Jo baterija yra net 6000 mAh. Tiesa, kitos savybės neįspūdingos – 8 megapikselių galinė ir 5 priekinė kameros (asmenukėms pakaks), 2 GB RAM, Android Lollipop 5.1, IPS ekranas, dvi SIM kortelės.

    Aliexpress.com parduotuvėje tokio telefono kaina – apie 150 eurų. Tai reiškia, kad baterija gal ir laikys ilgai, tačiau geros kameros tikrai nesitikėkite.

    Pranešama, kad kinai netrukus pagamins ir į rinką išleis telefoną su 10000 mAh baterija – Oukitel K10000. Aišku, tai gali būti tik gandai, kadangi šis telefonas kol kas matytas tik kaip prototipas…

  • Kam dėkoti už telefoną?

    belo telefonas
    AleksandrasGrahamas Belas vos pora valandų anksčiau užpatentavo savo naują išradimą, nei kitas išradėjas, todėl dabar jis laikomas šiuolaikinio telefono tėvu.

    Telefonas dar 19 amžiaus antroje pusėje buvo išrastas škotų kilmės amerikiečio mokytojo Aleksandro Grehamo Belo. Be abejo, jis gerokai skyrėsi nuo mums šiandien pažįstamo, su juo galima buvo šnekėtis nedideliu nuotoliu, o norint skambinti į užsienį tikrai negelbėdavo net ir tarptautiniai šalių telefonų kodai…

    1875 m. Belas darė gausybę eksperimentų su pirmosiomis telegrafo sistemomis. Šiems eksperimentams būsimasis išradėjas naudojo specialias vibruojančio plieno juosteles, vadinamas liežuvėliais. Belas nustatė, jog vibruojant liežuvėliui viename linijos gale, kitame gale jis pradeda skleisti garsą. Vis dėlto, tai buvo tik pradžių pradžia.

    Nors daugybė žmonių yra įsitikinę, kad šiandien mūsų naudojamą telefoną, kuriuo norint paskambinti į užsienį reikalingi tarptautiniai šalių telefonų kodai, išrado Aleksandras Belas, vis dėlto tikroji telefono išradimo istorija yra kiek sudėtingesnė. Dar prieš Belo išradimus su telegrafu vokiečių mokytojas Filipsas Raisas sukūrė įrenginį, kurį buvo pavadinęs telefonu. Juo laidais buvo perduodama muzika. Jei šiam savo išradimui Raisas būtų skyręs kiek daugiau laiko, būtų sugebėję perduoti ir kalbą.

    Šiuolaikinį mūsų naudojamą telefoną sukūrė du vyrai Aleksandras Belas iš Bostono bei Eliša Grėjus iš Čikagos. Jie jį kūrė atskirtai, bet sukūrė stulbinančiai panašiomis aplinkybėmis. Išradėjai stengėsi pagaminti harmoninį telegrafą, kuris leistų keletui telegrafo signalų sklisti viena ta pačia linija (vėliau ši problema buvo išspręsta Tomo Edisono). Kai nepasisekė sukurti harmoninio telegrafo, abu vyrai pradėjo kurti telefoną. Jie netgi abu padavė prašymus patentuoti išradimą tą pačią dieną – 1876 m. vasario 14 d. Belas į Patentų biurą atvyko pora valandų anksčiau nei Grėjus ir jam buvo suteiktas JAV telefono patentas bei išradėjo vardas.

    Po keleto metų buvo vėl pradėta kalbėti apie prieš tai minėtą Raiso telefoną. Keletas kompanijų bandė sumenkinti Belo išradimą ir parodyti, kad Raiso idėja pirmesnė. Vis dėlto teisme teisėjas nutarė, kad dėl senyvo Raiso amžius jis niekada nebūtų galėję sukurti kalbančio telefono. Taip Belas dar kart laimėjo telefono išradėjo vardą.

    Tiek anksčiau, tiek ir dabar visus telefonus sudaro siųstuvai bei imtuvai. Belas sukūrė du skirtingus siųstuvus, t. y. mikrofonus. Viename jų buvo membrana, prispausta prie metalinio strypelio, įmerkto į silpną rūgštį. Žmogui kalbant į mikrofoną, jo garsas judino membraną, kuri kilojo į rūgštį įmerktą strypelį. Strypelis judėdamas keitė varžą tarp savęs ir indo dugno su rūgštimi. Kalbant į mikrofoną tą indą su rūgštimi reikėjo laikyti rankoje. Kartą beeksperimentuodamas Belas rūgštį išpylė ant savęs ir savo padėjėjui Vatsonui sušuko: “Vatsonai, ateik čia!”. Šie žodžiai ir buvo pati pirma telefonu perduota kalba.

    Kiek vėliau Belas sugalvojom jog norint garsą pakeisti į elektros srovę, reikia panaudoti magnetinės indukcijos reiškinį. Tada indas su rūgštimi buvo pakeistas į tam tikrą membrana, kuri lietė strypelį, esantį vielos spiralėje. Šiame įrenginyje garsas judindamas membraną judino ir strypelį spiralėje. Tokiu būdu susidarydavo elektros srovė. Nors šis įrenginys ir neveikė taip gerai kaip mikrofonas, tačiau jis puikiai veikė kaip garso imtuvas – telefonas. Taigi, net ir šiandieniai mums žinomi telefonai ir garsiakalbiai veikia Belo idėjos pagrindu.

  • Naujausiomis technologijomis paremta ateities renginių vizija

    renginiu-vizijaRenginių organizavimas, kaip ir daugelis verslų, labai sparčiai pradeda naudotis naujausių technologijų teikiamais privalumais. Žvilgtelėkime, kokia yra naujausiomis technologijomis paremtą ateities renginių vizija ir kokią ją mato savo srities profesionalai.

    Jau šiandien mums nėra nieko keisto, kai planuojamo renginio reklamai nebenaudojamos tradicinės marketingo priemonės – televizija, laikraščiai, skelbimai spaudoje ar skrajutės į realias pašto dėžutes. Tūkstantines auditorijas galima surinkti sumaniai paskleidus žinutę keliuose socialiniuose tinkluose, el. paštu ar renginiams skirtose mobiliosiose aplikacijose, kurių daugėja kiekvieną dieną ir jos žaibiškai populiarėja. Gera renginių vizija, įdomi idėja socialiniame tinkle keliauja panašiai kaip „iš lūpų į lūpas“ realiame gyvenime. Draugai ir bendraminčiai, kolegos pažįstami vis dažniau pasitelkia socialinius tinklus, kad būtų galima sukviesti svečius į renginį. Tam skirti specialūs puslapiai, kuriuose nurodoma data, vieta, dalyvaujančių žmonių skaičius, renginio dalyviai ir organizatoriai komunikuoja, keičiasi idėjomis ir matoma bendra organizuojamų renginių vizija.

    Einant Lietuvos sostinės senamiesčiu jau dabar nebereikia nieko planuoti iš anksto, poreikius atitinkantys ir populiariausi renginiai su gerai iškomunikuota renginių vizija surandama tiesiog per keletą minučių. Įsijungus išmaniajame telefone įdiegtą programėlę, ji parodo, kur aplink Jus, kokiais atstumais vyksta įvairūs renginiai. Greitai bus galima įsigyti bilietą į norimą tiesiog telefonu ir po 5 min. jame šėlti. Išmanuoju įrenginiu padarytos nuotraukos automatiškai keliauja į žmogaus profilį socialiniame tinkle ir grįžus galima pasidalinti labiausiai patikusiomis nuotraukomis su draugais. Apie būsimą renginį, kuris atitinka žmogaus mėgstamų renginių profilį, sistema informuoja automatiškai el. paštu.

    www.renginiu-organizavimas.lt – naujųjų technologijų panaudojimo tiek organizuojant, tiek planuojant ir vedant renginius, entuziastai. Anot renginių organizavimo profesionalų, šiandien naujausios technologijos ženkliai prisideda prie renginių organizavimo verslo sėkmės. Mobiliosios aplikacijos leidžia tinkamai išreklamuoti ir paskleisti apie renginį Socialiniai tinklai ir medijos, el. marketingas, blogai ir patariamieji informaciniai puslapiai renginių organizavimo įmonėms, kurios naudojasi naujausiomis technologijomis,  tampa išskirtiniu bruožu, dėl kurių jas renkasi verslūs ir technologiškai mąstantys ir naujausiomis technologijomis besinaudojantys klientai.

  • Interneto svetainė – šabloninė ar unikali?

    Šabloninėmis interneto svetainėmis vadinami tokie puslapiai, kurie pagaminami iš jau parengtų dizaino šablonų. Klientas pasirenka kurį nors iš viešai platinamų dizainų, jam suinstaliuojama turinio valdymo sistema ir uždedamas tas dizainas. Turinio valdymo sistema irgi būna standartinė, be jokių individualių funkcijų.

    sablonai

    Unikali interneto svetainė – tai sprendimas, kai dizainas kuriamas individualiai tam klientui. Pagal kliento poreikius nupiešiamas atitinkamo stiliaus ir tematikos dizainas, daromos korekcijos pagal jo pastabas. Taip pat ir turinio valdymo sistemoje gali būti programuojamos individualios funkcijos, skirtos tik tai svetainei.

    Nors pats tokių svetainių kūrimas labai skiriasi, rezultatų skirtumas gali būti ne toks akivaizdus. Esminė šabloninių svetainių savybė – kad jos neturi unikalumo, tuos pačius šablonus perka daug kas ir kuria identiškas svetaines. Tačiau kadangi skirtingų šablonų pasiūla yra labai didelė, tai identiškų svetainių atsiradimas – ne toks dažnas reiškinys, kaip gali atrodyti. Žinoma, jei bus naudojamas tas dizainas, kuris buvo originaliai pridėtas prie pačios turinio valdymo sistemos, arba koks nors populiarus nemokamai platinamas, tai tikrai svetainė atrodys kaip ir šimtai kitų. Bet komerciškai platinami šabloniniai dizainai ne taip smarkiai paplitę, o ir realizuoti dažniausiai būna kokybiškai, todėl eiliniam lankytojui tokia svetainė gali pasirodyti net patrauklesnė, nei su originaliai kurtu dizainu.

    Pagrindinis šabloninių sprendimų trūkumas, kad jie nėra priderinami individualiems kliento poreikiams. Tokios svetainės yra pigios todėl, kad čia neatliekami jokie dizaino ar programavimo darbai, tiesiog parduodamas jau paruoštas dizainas ir turinio valdymo sistema tokie, kokie yra. O net pats nereikliausias klientas dažniausiai vis tiek nori kažkokių individualių pakeitimų. Šablonas iš principo tinka, bet reikia kažką pastumti, išimti, pridėti ir t.t. O tokios, netgi išoriškai nedidelės korekcijos, kartais pareikalauja didelių pakeitimų programiniame kode. Tuo labiau, kai paliečiamas svetainės funkcionalumas, kai ne tikrai atrodyti, bet ir veikti kažkas turi kitaip.

    Todėl šabloninė svetainė gali būti geras pasirinkimas, jei siūlomame dizaine ir turinio valdymo sistemoje viskas tinka iki menkiausių smulkmenų ir nereikia jokių modifikacijų. O turint individualių poreikių ir pageidavimų – reikia unikalaus sprendimo.