Neseniai su draugais įsivėliau į diskusijas – kam pirkti fotoaparatą, jei turite išmanųjį telefoną? Ar tikrai fotoaparatai dar reikalingi? Gal jie tapo atgyvena, kaip diktofonai, mp3 grotuvai, audiocentrai ar magnetolos? Diskusijos nustebino…

Fotoaparatai – darbo įrankis
Kai kurių specialybių atstovams fotoaparatai yra darbo įrankis. Ne profesionalūs, o paprasti skaitmeniniai. Kokios tai specialybės? Nekilnojamo turto agentai, brokeriai, vertintojai, draudimo žalos vertintojai, policininkai, prekybininkai ir t.t. Jie negali išsitraukti savo asmeninio išmaniojo telefono ir nufotografuoti su darbu susijusio objekto. Tam naudojamas darbinis fotoaparatas. Nesvarbu, kad jis „muilinė“, tačiau juo padarytos nuotraukos yra naudojamos darbe.
Megapikseliai nebesvarbu
Ar galite pamatyti plika akimi skirtumą tarp 14 megapikselių fotoaparatu darytos nuotraukos ir 16 megapikselių išmaniuoju telefonu darytos nuotraukos? Greičiausiai nepamatysite, nes dabar megapikseliai negarantuoja aukštos kokybės. Sony išmanieji turi 20 megapikselių kameras, tačiau Sony PowerShot fotoaparatai su 12 megapikselių tas pačias nuotraukas daro geriau. Kaip tai paaiškinti? Profesionalai tam turi paaiškinimų ir ne vieną. Tai baltos šviesos jautrumas, židinio nuotolis, fotografavimo kampas, išlaikymas ir t.t. Fotoaparatuose visos šios savybės išspręstos geriau, nei itin kompaktiškas maras turinčiuose išmaniuose telefonuose.
Kodėl išmanieji telefonai nukonkuruoja fotoaparatus?
Į šį klausimą atsakyti labai paprasta. Yra trys svarbiausios priežastys:
- Viskas viename. Kam nešiotis skirtingus prietaisus, jei galima turėti „viskas viename“ įrenginius? Juk fotoaparatas sveria 200 gramų, kaip ir išmanusis telefonas. Kam nešiotis 400 gramų sveriančią įrangą? Kompaktiškumas svarbu.
- Nuotraukų apdirbimo galimybės. Ko nedaro fotoaparatai? Jie neapdirba nuotraukų. Labai retas fotoaparatas turi nuotraukų redagavimo programas. Be to vartotojui jų reikia kelių. Čia išmanieji telefonai laimi „sausu“ skirtumu.
- Nuotraukų perkėlimas. Didžioji dalis skaitmeninių fotoaparatų nuotraukas ir vaizdo įrašus saugo SD kortelėje. Ją galima pakeisti, tačiau norint perkelti nuotraukas, reikalingas SD kortelių skaitytuvas arba USB laidas. Tuo tarpu išmaniajam telefonui reikia tik prisijungti prie bevielio ryšio ir pasinaudoti Dropbox, Google Photos ar kuria kita nemokama debesies saugykla – nuotraukos iš karto perkeliamos ten.
O ar yra minusų? Išmanusis kainuoja brangiai lyginant su paprastu skaitmeniniu fotoaparatu, kurį galima įsigyti už 50-80 eurų.
Bet kuriuo atveju fotoaparatai yra ir mados reikalas, nes mokėti fotografuoti yra savotiškas menas, hobis, pašaukimas, o čiauškinti išmaniuoju gali visi.

Kompiuteriai
Apie el. parduotuvių kūrimą verslininkai yra prisiklausę gandų ir plepalų iki kaklo… Laikas atversti visas (turimas) kortas ant stalo ir paaiškinti, kas ir kaip. Pabandysime trumpai bet aiškiai pakomentuoti dėl tam tikros informacijos, sklandančios el. komercijos versle jau kurį laiką.
Internetinis puslapis – tai kiekvienos įmonės įvaizdį atspindintis elementas, kurio sukūrimui ne visi skiria pakankamai pinigų ir laiko. Norint, kad internetinis puslapis būtų populiarus, būtina jį patikėti profesionalams. Profesionalai kuria puslapius, pasirūpina dizainu, tinkamu ir informatyviu tekstu bei puslapio išpopuliarinimu. Tikriausiai pats geriausias būdas, norint, kad tam tikras internetinis puslapis pasiektų savą vartotojų ratą – SEO paslaugos. SEO paslaugas teikia įvairios įmonės, jos rūpinasi, kad tam tikras puslapis atsidurtų paieškos sistemos Google aukščiausioje pozicijoje ir būtų matomas visiems.
Visa pasaulio ekonomika yra „pastatyta ant elektros energijos“. Jei vieną dieną elektra dingtų, tektų grįžti į akmens amžių, o šiuolaikiniai visuomenei tai būtų tarsi mirties nuosprendis, juk šiandien verslas, ūkiai ar gamyklos negali funkcionuoti be elektros, jos reikia ir buityje, ir darbe. Visgi, žmonija labai dažnai neįvertina to, ką turi ir elektros energiją laiko savaime suprantamu bei įprastu dalyku.
Valstybės institucijų ir įstaigų elektroninėmis viešosiomis paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų. Tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pagal naudojimąsi elektroninės valdžios paslaugomis, t. y. pagal gyventojų pildomų įvairių elektroninių formų teikimą valdžios institucijoms, 2015 m. Lietuva užėmė 8 vietą Europos Sąjungoje.
K4 techninės specifikacijos:*
Internetu galima pirkti ir parduoti. O kai ištuštėja sąskaita – akimirksniu ją ir vėl pasipildyti! Ir čia nėra jokio stebuklo – tereikia susirasti vieną iš daugelių greitųjų paskolų bendrovių, siūlančių paslaugą „kreditai internetu“. O tokią galimybę suteikia bene visi kreditoriai – ir viskas galvojant apie klientų patogumą. Toks požiūris, prisiminus, kokia atsakomybė prisiimama pasirašius paskolos sutartį, atrodo daugiau nei lengvabūdiškas. Deja, tokios nuomonės laikosi nemenka visuomenės dalis. Nesunku nuspėti, jog pasiskolinti pinigai pastariesiems dažniausiai apkarsta, o kreditai internetu – iš principo patogi paslauga – imami vertinti kaip iš žmonių nelaimių pasipelnyti norinčių besočių kreditorių įrankis.