Savo kompiuteryje sukurtus failus tikriausiai norėjote kažkaip apsaugoti nuo galimo redagavimo? Tai galima nesunkiai padaryti naudojantis mokamomis ir nemokamomis programomis.
Pirmiausia, reiktų tiksliai žinoti, kokiomis biuro programomis naudojatės. Office 365 biuro programų paketas yra populiariausias pasaulyje, nors yra ir ne viena nemokama alternatyva. Sakykime, naudojatės Word programa. Jums reikia iš Word dokumento padaryti PDF. Tai galima padaryti 2 būdais.

1 būdas. Spaudžiate Spausdinti ir pasirenkate ne savo spausdintuvą, o kitą – Microsoft Print to PDF. Tada spaudžiate „Spausdinti“ mygtuką ir viskas – atsiveria jau paverstas PDF dokumentas, kurį galite išsaugoti savo kompiuteryje.
2 būdas. Kai dokumentas jau išsaugotas Word formatu, spaudžiate „Įrašyti kaip“. Tada formatų stulpelyje pasirenkate PDF formatą. Spaudžiate „Išsaugoti“ ir viskas – jūsų dokumentas išsaugotas PDF formatu.

Naudojantys Office 365 programų paketą PDF failams kurti jau turėjo pastebėti, kad PDF failo sukūrimas iš Word ar Excel failų nėra jau toks sklandus. Pagrindinė problema – Microsoft PDF konverterio netobulumas. Jei dokumente yra bent mažyti paveikslėlis, failas iš karto išsaugomas ne dešimčių, o šimtų kilobaitų dydžio. Tai nelabai patogu. Tada reikia ieškoti papildomų įrankių, kad būtų galima sumažinti PDF dydį. Dėl to nukenčia failo kokybė ir kiti parametrai.
Kokiais nemokamais PDF įrankiais pasinaudoti, kad jūsų saugomi PDF failai būtų nedideli ir neprarastų kokybės? Adobe PDF yra mokamas, nors peržiūrinėti failus tiks ir jis.
Siūlome išbandyti PDF Creator nemokamą įrankį. Jį sukūrė PDFforge kompanija iš Vokietijos. Tai įrankis, kuris puikiai tinka paversti jūsų Word, Excel ar iliustracijų failams į PDF. Šis programa instaliuoja PDF Architect programą, kuri gali nesunkiai konvertuoti failus. Maža to, ji sukuria Word ir Excel programose komandų juostas, tad išsaugoti PDF naudojant būtent šią programą galima ir neišeinant iš failo.

Jei šios juostos nėra, reikia tik atsidaryti PDF Architect programą ir pasirinkti, ką norite daryti su PDF failu: konvertuoti jį iš Word, ar sujungti kelis failus. Tai labai patogus įrankis, kai reikia sujungti kelis dokumentus į vieną. Taip pat galima sumažinti PDF failo dydį.
Įdomi funkcija yra Convert and Mail. Dokumentas yra išsaugomas jūsų kompiuteryje ir iš karto įdedamas į jūsų el. pašto programą, kaip naujas laiškas. Lieka tik įrašyti adresatą ir išsiųsti dokumentą. Tai ypač patogu kuriant sąskaitas, komercinius pasiūlymus ir kitą informaciją klientams.
Vienintelis minusas tas, kad PDF redagavimo moduliai yra mokami. Bet tų funkcijų, kurios yra peteikiamos nemokamai visiškai pakanka.
Daugiau patarimų, kaip savo kompiuterį išnaudoti efektyviau, rasite ugetfix.com svetainėje anglų kalba.



Kompiuteriai
Apie el. parduotuvių kūrimą verslininkai yra prisiklausę gandų ir plepalų iki kaklo… Laikas atversti visas (turimas) kortas ant stalo ir paaiškinti, kas ir kaip. Pabandysime trumpai bet aiškiai pakomentuoti dėl tam tikros informacijos, sklandančios el. komercijos versle jau kurį laiką.
Internetinis puslapis – tai kiekvienos įmonės įvaizdį atspindintis elementas, kurio sukūrimui ne visi skiria pakankamai pinigų ir laiko. Norint, kad internetinis puslapis būtų populiarus, būtina jį patikėti profesionalams. Profesionalai kuria puslapius, pasirūpina dizainu, tinkamu ir informatyviu tekstu bei puslapio išpopuliarinimu. Tikriausiai pats geriausias būdas, norint, kad tam tikras internetinis puslapis pasiektų savą vartotojų ratą – SEO paslaugos. SEO paslaugas teikia įvairios įmonės, jos rūpinasi, kad tam tikras puslapis atsidurtų paieškos sistemos Google aukščiausioje pozicijoje ir būtų matomas visiems.
Visa pasaulio ekonomika yra „pastatyta ant elektros energijos“. Jei vieną dieną elektra dingtų, tektų grįžti į akmens amžių, o šiuolaikiniai visuomenei tai būtų tarsi mirties nuosprendis, juk šiandien verslas, ūkiai ar gamyklos negali funkcionuoti be elektros, jos reikia ir buityje, ir darbe. Visgi, žmonija labai dažnai neįvertina to, ką turi ir elektros energiją laiko savaime suprantamu bei įprastu dalyku.
Valstybės institucijų ir įstaigų elektroninėmis viešosiomis paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų. Tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pagal naudojimąsi elektroninės valdžios paslaugomis, t. y. pagal gyventojų pildomų įvairių elektroninių formų teikimą valdžios institucijoms, 2015 m. Lietuva užėmė 8 vietą Europos Sąjungoje.
K4 techninės specifikacijos:*