IT naujienos

Naujausi straipsniai

  • LG OLED televizorius 5 kartą pripažintas geriausiu Europoje

    „LG Electronics“ (LG) OLED televizorius pripažintas aukščiausios klasės televizoriumi Europoje. Tokį apdovanojimą jau penktus metus iš eilės skyrė „Europos garso ir vaizdo asociacija“ (EISA).

    lg oled televizorius

    „LG Signature OLED“ televizorius (modelis 65G6) teisėjų buvo įvertintas, kaip „tikras meno kūrinys“. Teisėjai buvo sužavėti televizoriaus galimybėmis pavaizduoti tobulą juodą spalvą ir itin realistiškas kitas spalvas. Komisija taip pat išskyrė „LG Signature OLED“ televizoriaus „HDR 10“ ir „Dolby Vision™“ standartų palaikymą.

     

    „Mums didelė garbė gauti prestižinį EISA apdovanojimą jau penkerius metus iš eilės. Šis apdovanojimas patvirtina, kad priimame teisingus sprendimus, o mūsų kuriami televizoriai sukėlė tikrą revoliuciją rinkoje“, – sakė Brian Kwon, „LG Home Entertainment Company“ prezidentas.

     

    Kitas LG televizoriaus modelis – „LG UH770V Super UHD“ buvo pripažintas Europos „Smart TV“ apdovanojimuose, dėl įspūdingos vaizdo kokybės ir „webOS 3.0“ operacinės sistemos.

     

    EISA apdovanojimai yra rengiami kasmet, o komisiją sudaro 50 žurnalų iš 20 Europos valstybių. Kiekvienais metais visų žurnalų redaktoriai sprendžia, kurie žurnalų puslapiuose pristatyti buitinės elektronikos modeliai gaus EISA apdovanojimus. Vertinimo kriterijai yra produkto inovatyvumas, technologinės savybės, dizainas.

  • Kaip nemokamai susikurti PDF

    Savo kompiuteryje sukurtus failus tikriausiai norėjote kažkaip apsaugoti nuo galimo redagavimo? Tai galima nesunkiai padaryti naudojantis mokamomis ir nemokamomis programomis.

    Pirmiausia, reiktų tiksliai žinoti, kokiomis biuro programomis naudojatės. Office 365 biuro programų paketas yra populiariausias pasaulyje, nors yra ir ne viena nemokama alternatyva. Sakykime, naudojatės Word programa. Jums reikia iš Word dokumento padaryti PDF. Tai galima padaryti 2 būdais.

    spausdinimas1

    1 būdas. Spaudžiate Spausdinti ir pasirenkate ne savo spausdintuvą, o kitą – Microsoft Print to PDF. Tada spaudžiate „Spausdinti“ mygtuką ir viskas – atsiveria jau paverstas PDF dokumentas, kurį galite išsaugoti savo kompiuteryje.

    2 būdas. Kai dokumentas jau išsaugotas Word formatu, spaudžiate „Įrašyti kaip“. Tada formatų stulpelyje pasirenkate PDF formatą. Spaudžiate „Išsaugoti“ ir viskas – jūsų dokumentas išsaugotas PDF formatu.

    išasaugoti PDF

    Naudojantys Office 365 programų paketą PDF failams kurti jau turėjo pastebėti, kad PDF failo sukūrimas iš Word ar Excel failų nėra jau toks sklandus. Pagrindinė problema – Microsoft PDF konverterio netobulumas. Jei dokumente yra bent mažyti paveikslėlis, failas iš karto išsaugomas ne dešimčių, o šimtų kilobaitų dydžio. Tai nelabai patogu. Tada reikia ieškoti papildomų įrankių, kad būtų galima sumažinti PDF dydį. Dėl to nukenčia failo kokybė ir kiti parametrai.

    Kokiais nemokamais PDF įrankiais pasinaudoti, kad jūsų saugomi PDF failai būtų nedideli ir neprarastų kokybės? Adobe PDF yra mokamas, nors peržiūrinėti failus tiks ir jis.

    Siūlome išbandyti PDF Creator nemokamą įrankį. Jį sukūrė PDFforge kompanija iš Vokietijos. Tai įrankis, kuris puikiai tinka paversti jūsų Word, Excel ar iliustracijų failams į PDF. Šis programa instaliuoja PDF Architect programą, kuri gali nesunkiai konvertuoti failus. Maža to, ji sukuria Word ir Excel programose komandų juostas, tad išsaugoti PDF naudojant būtent šią programą galima ir neišeinant iš failo.

    PDF creator juosta

    Jei šios juostos nėra, reikia tik atsidaryti PDF Architect programą ir pasirinkti, ką norite daryti su PDF failu: konvertuoti jį iš Word, ar sujungti kelis failus. Tai labai patogus įrankis, kai reikia sujungti kelis dokumentus į vieną. Taip pat galima sumažinti PDF failo dydį.

    Įdomi funkcija yra Convert and Mail. Dokumentas yra išsaugomas jūsų kompiuteryje ir iš karto įdedamas į jūsų el. pašto programą, kaip naujas laiškas. Lieka tik įrašyti adresatą ir išsiųsti dokumentą. Tai ypač patogu kuriant sąskaitas, komercinius pasiūlymus ir kitą informaciją klientams.

    Vienintelis minusas tas, kad PDF redagavimo moduliai yra mokami. Bet tų funkcijų, kurios yra peteikiamos nemokamai visiškai pakanka.

    Daugiau patarimų, kaip savo kompiuterį išnaudoti efektyviau, rasite ugetfix.com svetainėje anglų kalba.

     

  • Krovinių gabenimas. Technologinės naujovės

    krovinių gabenimas

    Seniau krovinių gabenimas kėlė didelę dilemą ar krovinys atvyks sveikas ir laiku, žinoma, nuo to laiko kai siuntos buvo gabenamos senais, mediniais laivais, viskas pasikeitė. Dabar nereikia bijoti ar vežėjui viskas gerai, ar krovinys sveikas, o gal klientas nepatenkintas gautos paslaugos kokybe, nes susisiekimas šiandien yra itin modernus ir toks tobulas, kad galime viską sužinoti per kelias sekundes. Kai šiuolaikiniai vežėjai galvoja, kaip čia pervežti krovinį mažomis sąnaudomis, kad klientas būtų patenkintas, kiti mat džiaugiasi tuo, kad investavo į informacines technologijas. Dabar bendrauti transporto vadybininkui su vairuotoju yra itin paprasta ir pigu, nes naudojama išteklių kontrolė , kuri leidžia abiem pusėm susirašinėti.

    Logistikos vadybininkas, ekspeditorius ar kas tik yra susijęs su krovinių gabenimo procesu gali perduoti žinią, svarbius dokumentus, kelionės maršrutą, informaciją tiesiog paskirtam vairuotojui į planšetę. Šiuo atveju visi svarbūs pranešimai yra saugomi archyve, todėl yra žinoma, kada ir kas siuntė pranešimą vairuotojui, ir koks buvo jo atsakymas. Žodžiu, viskas yra matoma ir jei viena pusė ištrins susirašinėjimą, kita gali jį turėti.

    Taip pat labai geras šios sistemos veikimo principas yra tas, kad krovinių gabenimas gali būti sekamas tiesiogiai, realiu laiku. Nes vairuotojui gavus kelionės maršrutą į planšetinį kompiuterį, sistema automatiškai sugeneruoja navigaciją jo link ir tuo pačiu metu rodo maršrutą siuntėjui, šiuo atveju vadybininkui. Ypač tai gera paslauga tiems, kurie nuolat naudoja vis kitokius pasikrovimo ir išsikrovimo adresus arba tiems, kurie yra nauji vairuotojai bei dar gerai nesigaudo maršrute.

    Komunikacija tarp vadybininko ir vairuotojo, tokia pat svarbi kaip ir krovinių gabenimas, todėl efektyvus bendravimo būdas yra itin svarbus ir pačiai įmonei. Šią sistemą nėra sunku įsidiegti, o prie jos galima priprasti ir adaptuotis vos per kelias dienas. Prie sistemos lengvai prisitaiko net tie, kurie su išmaniosiomis technologijomis sunkiai susitvarko. Tai labai patogi sistema transporto vadybininkui ar ekspeditoriui, nes jis žinią gali išsiųsti vienam arba visiems vairuotojams vienu metu. Tokia bendravimo sistema leidžia pigiau bendrauti tarpusavyje nei SMS žinutėmis, nes simbolių kiekis nėra skaičiuojamas. Neribotos paslaugos galimybės leidžia lengviau atlikti svarbius procesus, kurie yra reikalingi sėkmingai pervežant krovinius.

  • Fotoaparatai ar išmanieji telefonai – kas geriau fotografuoja?

    Neseniai su draugais įsivėliau į diskusijas – kam pirkti fotoaparatą, jei turite išmanųjį telefoną? Ar tikrai fotoaparatai dar reikalingi? Gal jie tapo atgyvena, kaip diktofonai, mp3 grotuvai, audiocentrai ar magnetolos? Diskusijos nustebino…

    kamera prieš telefoną

    Fotoaparatai – darbo įrankis

    Kai kurių specialybių atstovams fotoaparatai yra darbo įrankis. Ne profesionalūs, o paprasti skaitmeniniai. Kokios tai specialybės? Nekilnojamo turto agentai, brokeriai, vertintojai, draudimo žalos vertintojai, policininkai, prekybininkai ir t.t. Jie negali išsitraukti savo asmeninio išmaniojo telefono ir nufotografuoti su darbu susijusio objekto. Tam naudojamas darbinis fotoaparatas. Nesvarbu, kad jis „muilinė“, tačiau juo padarytos nuotraukos yra naudojamos darbe.

    Megapikseliai nebesvarbu

    Ar galite pamatyti plika akimi skirtumą tarp 14 megapikselių fotoaparatu darytos nuotraukos ir 16 megapikselių išmaniuoju telefonu darytos nuotraukos? Greičiausiai nepamatysite, nes dabar megapikseliai negarantuoja aukštos kokybės. Sony išmanieji turi 20 megapikselių kameras, tačiau Sony PowerShot fotoaparatai su 12 megapikselių tas pačias nuotraukas daro geriau. Kaip tai paaiškinti? Profesionalai tam turi paaiškinimų ir ne vieną. Tai baltos šviesos jautrumas, židinio nuotolis, fotografavimo kampas, išlaikymas ir t.t. Fotoaparatuose visos šios savybės išspręstos geriau, nei itin kompaktiškas maras turinčiuose išmaniuose telefonuose.

    Kodėl išmanieji telefonai nukonkuruoja fotoaparatus?

    Į šį klausimą atsakyti labai paprasta. Yra trys svarbiausios priežastys:

    1. Viskas viename. Kam nešiotis skirtingus prietaisus, jei galima turėti „viskas viename“ įrenginius? Juk fotoaparatas sveria 200 gramų, kaip ir išmanusis telefonas. Kam nešiotis 400 gramų sveriančią įrangą? Kompaktiškumas svarbu.
    2. Nuotraukų apdirbimo galimybės. Ko nedaro fotoaparatai? Jie neapdirba nuotraukų. Labai retas fotoaparatas turi nuotraukų redagavimo programas. Be to vartotojui jų reikia kelių. Čia išmanieji telefonai laimi „sausu“ skirtumu.
    3. Nuotraukų perkėlimas. Didžioji dalis skaitmeninių fotoaparatų nuotraukas ir vaizdo įrašus saugo SD kortelėje. Ją galima pakeisti, tačiau norint perkelti nuotraukas, reikalingas SD kortelių skaitytuvas arba USB laidas. Tuo tarpu išmaniajam telefonui reikia tik prisijungti prie bevielio ryšio ir pasinaudoti Dropbox, Google Photos ar kuria kita nemokama debesies saugykla – nuotraukos iš karto perkeliamos ten.

    O ar yra minusų? Išmanusis kainuoja brangiai lyginant su paprastu skaitmeniniu fotoaparatu, kurį galima įsigyti už 50-80 eurų.

    Bet kuriuo atveju fotoaparatai yra ir mados reikalas, nes mokėti fotografuoti yra savotiškas menas, hobis, pašaukimas, o čiauškinti išmaniuoju gali visi.

  • Įvairių rūšių kompiuteriai

    KompiuteriaiKompiuteriai tai yra praktiškai  visa technika, kuri gali atlikti  nors kokią programinę operaciją, pradedant nuo  skaičiavimo ir baigiant stotelės darbu.  Jų  yra labai daug, taigi reikia  aptarti tik  visiems žinomas kompiuterių rūšis. Kuo gi jie  skiriasi ir kam tinka  tam tikra kompiuterio rūšis. Pirmoji  rūšis tai yra  stacionarūs kompiuteriai, kurie  yra pritaikyti darbui namuose arba biure.  Tai yra  jie  nėra  pritaikyti  perkėlimui  iš vienos vietos į kitą, kur pastatysite kompiuterį ten jis ir stovės.  Taigi šis kompiuteris yra sudarytas iš  monitoriaus, tai yra  ekranas. Taip pat kompiuterį  sudaro sisteminis blokas, tai yra stačiakampė dėžė, kurios viduje  yra  įvairios detalės. Iš tiesų tai yra kompiuterio smegenys, kurio yra  sujungiamos  su specialiais  laidais.  O su kito laido pagalba  jis yra prijungiamas prie  elektros lizdo.  Be  elektros stacionarus kompiuteris nesugebės  funkcionuoti. Pelė ir klaviatūra  tai yra  pagalbininkai, kurių dėka gali  būti  atliekami veiksmai.  Šie  papildomi  elementai yra prijungiamo tiesiogiai į sisteminį bloką.  Kai kurie  mano, kad tai nėra reikalingos dalys, tačiau ne  jų negalėtų  būti  atliekamas nei vienas veiksmas.  Tai yra minimalus rinkinys, kuris yra reikalingas tam, kad  būtų  atliekami darbai  naudojant kompiuterį. Tačiau žinoma galima  prijungti  ir kitus naudingus prietaisus, tai  kolonėlės,  spausdintuvas, kamera ir kita.  Kita rūšis tai yra  nešiojami kompiuteriai, kurie  yra pakankamai mažo dydžio. Tai  vientisas prietaisas, kuris turi ekraną ir smegenis, klaviatūrą su pelės pakaitalu, net yra integruotos kolonėlės. O viršutinėje  ekrano dalyje  yra  vaizdo kamera.

    Kompiuteriai taip pat gali  būti planšetiniai, kurie dar pakankamai nesenai  įsiveržė į mūsų gyvenimą ir kiekvieną dieną vis labiau populiarėja.  Dažniausiai tai yra kompiuteriai, kurie  neturi klaviatūros, tačiau turi  jutiminį  ekraną, kurio skersmuo  nuo 7-10 colių.  Pradžioje  jie buvo gaminami  tik su Windows  Vista, tačiau  technologinę revoliuciją  šioje  srityje  įgyvendino puikiai žinoma įmonė Apple.  Kuri sugebėjo  nustebinti rinką, kai sėkmingai realizavo jutiminio  ekrano idėją su patogia  klaviatūra. Prieš tai  to nesugebėjo padaryti niekas.  Tačiau šie kompiuteriai turi  labai mažo galingumą procesorių. Nors labiausiai pažengę planšetiniai kompiuteriai turi  nešiojamų kompiuterių parametrus. Yra  ir  kitas variantas tai  kišeniniai kompiuteriai. Tai yra pati mažiausia kompiuterių rūšis. Šie mažyliai turėjo pereiti labai ilgą kelią nuo  skaičiuotuvų iki spalvotų mobilių prietaisų, kurie  turi  interneto prieigą.  Neverta  pirkti kišeninio kompiuterio, kuris turi  telefono  funkciją, kadangi iš jo nebus galima  skambinti, todėl šie  prietaisai nueina į antrą planą.

    Taigi  dabar jūs žinote, kad kompiuteriai gali  būti įvairių  rūšių ir tik nuo jūsų priklauso kokį kompiuterį jūs pasirinksite.  Reikalas tas, kad kompiuterių  asortimentas šiuo metu yra labai didelis, jie turi įvairias konfigūracijas.  Galite pasirinkti tokį kompiuterį, kuris padės išspręsti verslo reikalus arba galite įsigyti variantą, kuris turi  galingą vaizdo kortą ir kelis gigabaitus  operatyvios  atminties, kad galėtumėte  žaisti įvairius  kompiuterinius  žaidimus.  Natūralu, kad daugelį žmonių labai jaudina klausimas, o kokios gi yra šių kompiuterių kainos. Jūs galite įsigyti kompiuterius, kurių kainos nepadarys kokios įtakos jūsų šeimos  biudžetui.  Stambiems ir nuolatiniams klientams vėliau būna taikoma  nuolaidų sistema.   Jei jūs norite įsigyti kompiuterį jums būtinai reikėtų  susisiekti  su mūsų vadybininkais ir  pasikonsultuoti  kokį kompiuterį geriau pasirinkti, kad jis pateisintu jūsų poreikius.  Kiekvienam  klientui yra  suteikiamas patikimas aptarnavimas ir  parduodami kompiuteriai, kurie maksimaliai atitiks jų individualius poreikius.

    Daugiau informacijos rasite čia.

  • El. parduotuvių kūrimas: mitai ir tikrovė

    interneto puslapių kūrimasApie el. parduotuvių kūrimą verslininkai yra prisiklausę gandų ir plepalų iki kaklo… Laikas atversti visas (turimas) kortas ant stalo ir paaiškinti, kas ir kaip. Pabandysime trumpai bet aiškiai pakomentuoti dėl tam tikros informacijos, sklandančios el. komercijos versle jau kurį laiką.

    El. parduotuvę susikurti lengva

    Paklauskite tų, kurie el. komercija užsiima jau daugiau nei 5 metus. Jie pasakys, ar iš tikrųjų yra sukurti lengva. Galima internete rasti įrankių, kurie padeda greitai susikurti el. parduotuvę. Galima nuomotis, galima ieškoti kitų lengvų būdų pradėti savo internetinį verslą, tačiau patikėkite, el. parduotuvių kūrimas – velniškai sunkus procesas. Jei norite turėti gerą įrankį, tada tikrai lengvu grobiu nesuviliosite nieko.

    El. parduotuvė yra ne žaislas. Tai įrankis, padedantis prekiauti. Tai ir vadybininkas, ir parduotuvė viename. Todėl čia nieko negali būti lengvo. Be to, susikūrus parduotuvę pardavimai iš dangaus nekrenta – reikia sunkiai dirbti su srautu, nuolaidomis, akcijomis, partneriais ir interneto rinkodara. Nusiteikite sunkumams, jei patys viską koordinuosite ir organizuosite.

    El. parduotuvė = sėkmingas verslas

    Neapsigaukite. Verslas yra pati prekyba, o el. parduotuvė yra tik priemonė savo tikslui pasiekti. Tai įrankis, virtualus pagalbininkas. Susikūrus elektroninę parduotuvę dar nereiškia, kad verslas bus sėkmingas. Internete gana mažos pardavimų maržos, todėl uždirbti gana sunku, ypač, jei prekės kainuoja 1-30 eur. Reikia didelių investicijų į reklamą, kad jūsų verslas internete pradėtų „suktis“. Priešingu atveju, būsite pasmerkti klientų laukimui ir savęs žlugdymui. Sėkmė priklauso nuo lankytojų srauto ir reklaminių akcijų. Nauja parduotuvė tokių investicijų dažniausiai negauna, tad apie verslo sėkmę iš karto pasakoti nevertėtų.

    Nelegalus verslas?

    Kai kas mano, kad interneto parduotuvės yra nelegalus verslas. Pasižiūrėkite kontaktuose – ar ten normali įmonė, ar tik dar vienas žmogus, turintis šiek tiek laisvo laiko ir darantis „biznį“. Visos e.l parduotuvės yra kaip ant delno VMI ir SODRAI. Reikia mokėti mokesčius, samdyti buhalterį. Nuolatos konsultuotis su valdžia – nebūtina, bet kartais naudinga. Jokių neteisėtų sandėrių tiems, kas priprato „kombinuoti“.

    El. parduotuvės kūrimas – per 1 dieną

    Tai mitų mitas. El. parduotuvių kūrimas geriausiu atveju trunka 1 mėnesį mažiausiai, bet ne dieną. Kartais kuriama ir kelis mėnesius. Per dieną el. verslas neišvystomas, nereikia turėti jokių iliuzijų. Tai nėra greitas darbas, nes ir neturi būti. Pats el. parduotuvių kūrimas yra procesas ne tik programuotojams, dizaineriams, bet ir užsakovui – jis mokos elgtis kiek kitaip, lygina realios ir internetinės prekybos skirtumus, pratinasi prie naujo įrankio, kuris yra gana sudėtingas ir įvairiapusis. Dėl to kūrimo procesas trunka kur kas ilgiau. 5 prekes įsidėti galima, bet ar jau kitą dieną jas parduosite?

    Kaip įmanoma išvengti visokių minėtų nesklandumų? Paprasčiausiai – susirasti patikimus partnerius, kurie moka ir gali kurti el. parduotuves.

     

  • Kam įmonėms reikalingas internetinis puslapis?

    Web dizainas

    Internetinis puslapis – tai kiekvienos įmonės įvaizdžio dalis, kuria reikia pasirūpinti tinkamai. Internetinio puslapio sukūrimu ir jo dizainu rūpinasi profesionalios įmonės, taip pat individualiai dirbantys žmonės. Kam patikėti internetinio puslapio sukūrimą yra kiekvieno žmogaus reikalas, tačiau, dažniausiai, vis dėlto, įmonės, kurios nori kokybiškų paslaugų, renkasi rinkoje įsitvirtinusius žmones, apie kuriuos atsiliepimai yra itin geri.

    Web dizainas 

    Tikriausiai daugeliui iškyla klausimas: „Kam reikalingas web dizainas?“ Web dizainas reikalingas kiekvienai įmonei, kadangi tobulėjant technologijoms ir plečiantis informacijos sklaidai, daugelis žmonių jiems reikiamos informacijos ieško internete. Todėl, tikrai nenuostabu, kad kuriasi vis daugiau internetinių svetainių, kurios viena už kitą yra geresnės.

    Web dizainas turi būti patikėtas profesionalams, nes net ir mažiausios klaidos smukdo internetinį puslapį ir paklausą. Dizainas nėra tik spalvų parinkimas ar įvairūs ornamentai. Į dizaino sąvoką įeina ir tinkamai parinktas teksto šriftas, raidžių spalvos, logotipas, ikonos, tam tikri paveiksliukai, net ir patogiai sudėta informacija.

    Kiekvienas vartotojas, kuris eina į tam tikrą puslapį, pirmiausia ieško jam reikiamos informacijos, todėl visa informacija, prekių pasiūla, teikiamos paslaugos, turi būti pateiktos patogiai, internetiniame puslapyje sudėtos matomoje vietoje, kad klientas be jokio vargo rastų tai, ko ieško.

     Kas nutiks jeigu web dizainas bus prastas?

    Netinkamai parinktos spalvos, neįdomus puslapis, akį rėžiantys paveiksliukai ar šriftas tik išgąsdins vartotojus ir jie iš internetinės svetainės išeis net nespėję suprasti ko atėjo. Faktas tas, kad apsilankyti tam tikrame puslapyje jie nerekomenduos niekam, o ir patys daugiau nekiš ten nosies. Kiekviena svetainė turi būti unikali ir įdomi, reprezentuojanti įmonę, vientisa. Vientisas dizainas turi laikytis kiekviename puslapyje, puslapiai tarpusavyje turi sietis, vienas kitą papildyti.

    Informacija

    Norint, kad internetinis puslapis būtų paklausus, būtina pasirūpinti tekstu. Informatyvūs ir įdomūs tekstai, šimtu procentu aprašytus prekės, pateikta visa reikiama informacija traukia žmones.

    Norint, kad internetini puslapis būtų lankomas vartotojų, būtina pasirūpinti ne tik jo sukūrimu, web dizainu, bet ir išpopuliarinimu. Tinkami tekstai, gražios spalvos, unikalumas – visa tai traukia vartotojus, todėl norėdami turėti nepriekaištingą svetainę, patikėkite ją į profesionalų rankas.

  • Kiek kainuoja sukurti internetinį puslapį?

    Internetinio puslapio kainaInternetinis puslapis – tai kiekvienos įmonės įvaizdį atspindintis elementas, kurio sukūrimui ne visi skiria pakankamai pinigų ir laiko. Norint, kad internetinis puslapis būtų populiarus, būtina jį patikėti profesionalams. Profesionalai kuria puslapius, pasirūpina dizainu, tinkamu ir informatyviu tekstu bei puslapio išpopuliarinimu. Tikriausiai pats geriausias būdas, norint, kad  tam tikras internetinis puslapis pasiektų savą vartotojų ratą – SEO paslaugos. SEO paslaugas teikia įvairios įmonės, jos rūpinasi, kad tam tikras puslapis atsidurtų paieškos sistemos Google aukščiausioje pozicijoje ir būtų matomas visiems.

    Internetinio puslapio kaina

    Dažnai girdimas klausimas: „Kokia internetinio puslapio kaina?“ Internetinio puslapio kaina priklauso nuo daugelio dalykų:

    • nuo įmonės, kuriai patikėsite internetinio puslapio sukūrimą, populiarumo, įkainių;
    • nuo to ką planuojate daryti su puslapiu;
    • nuo to ar norėsite SEO paslaugų ar ne;
    • nuo to ar norėsite, kad jūsų internetinis puslapis būtų pasiekiamas mobiliaisiais įrenginiais.

    Bet kokiu atveju, nereikia gailėti pinigų internetinio puslapio sukūrimui ir jo išpopuliarinimui, kadangi internetinis puslapis yra kiekvienos įmonės įvaizdžio dalis. Žinoma, įmonė gali bandyti susikurti puslapį pati, tačiau rezultatas tikrai gali būti nedžiuginantis, nes puslapio sukūrimui reikia ne tik žinių, bet ir įgūdžių. Kartais net ir praktiniai įgūdžiai negarantuoja puslapiui sėkmės, ties tuo reikia dirbti nuolatos, o turimas žinias derinti su kūrybiškumu. Būtent tai darant puslapis yra unikalus, išskirtinis, informatyvus ir iš ties malonus akiai, tad traukiantis vartotojų dėmesį.

    Dar vienas pasiūlymas – sukurtos svetainės pirkimas. Yra įmonių, kurios sukuria dizainus ir juos pardavinėja. Dažniausiai sukurtą puslapį galima nusipirkti už 100 eurų, tad kaina iš ties nėra bauginanti. Pasirinkę šį variantą nesigailėsite, kadangi sukurtas puslapis bus pritaikytas jūsų įmonei jau po poros dienų.

    Kurį variantą pasirinkti, tai kiekvienos įmonės individualus reikalas. Svarbiausia, kad puslapis būtų orientuotas į tam tikrą auditoriją žmonių, būtų įdomus, išskirtinis ir traukiantis dėmesį. Labai svarbu, kad puslapiu būtų patogu naudotis, o informacija būtų pasiekiama ranka, įdomiai surašyta. Raidžių šriftas, spalvos, paveikslėliai ir logotipas – esminė dizaino dalis. Turėkite tai omenyje ir būkite garantuoti savo klientūra bei prekių pardavimo didinimu.

     

     

     

     

  • Mąstome žaliai: elektros energijos taupymas buityje

    Elektrum.ltVisa pasaulio ekonomika yra „pastatyta ant elektros energijos“. Jei vieną dieną elektra dingtų, tektų grįžti į akmens amžių, o šiuolaikiniai visuomenei tai būtų tarsi mirties nuosprendis, juk šiandien verslas, ūkiai ar gamyklos negali funkcionuoti be elektros, jos reikia ir buityje, ir darbe. Visgi, žmonija labai dažnai neįvertina to, ką turi ir elektros energiją laiko savaime suprantamu bei įprastu dalyku.

    Elektros energijos gamyba ir jos panaudojimas sudaro maždaug du trečdalius viso anglies dvideginio, patenkančio į atmosferą. Didžioji dalis elektros energijos yra gaminama iš iškastinio kuro, pavyzdžiui, naftos, dujų, anglų, o juk šios žaliavos nėra amžinos ir anksčiau ar vėliau jos išseks. Tuo tarpu, atsinaujinanti energetika pasaulyje dar tik populiarėja ir negeneruoja tiek elektros energijos, kad jos pakaktų visiems.  Tad kiekvienas, kuris nori, kad ateinančios kartos galėtų gyventi draugiškoje aplinkoje, suvokia, kad elektros energijos taupymas yra būtina sąlyga, norint išsaugoti gamtą ir jos išteklius.

    Kiekvienas gali imtis atitinkamų veiksmų, kad sumažintų sueikvojamos elektros energijos sąnaudas. Tiesa, kartais atrodo, kad elektros energijos taupymas yra susijęs su kai kurių patogumų atsisakymų, tačiau tai ne tiesa Elektrum.lt pateikia keletą būdų, kaip sumažinti elektros sąnaudas, nenuskriaudžiant savęs:

    • Nėra amžinai tarnaujančios buitinės technikos, anksčiau ar vėliau ateina laikas ją pakeisti kita. Tokiu atveju, vertėtų investuoti į kuo aukštesnės energetinės klasės prietaisus (A+, A++, A+++), nes jie akivaizdžiai sunaudoja mažiau elektros energijos. Tad šiandien sumokėjus daugiau, ateityje bus galima sutaupyti.
    • Patalpoje, kurioje nieko nėra, nereiktų laikyti įjungtos šviesos. Mitas, kad šviesos įjungimas ir išjungimas kainuoja daugiau nei pastovus elektros lemputės deginimas. Be to, visada elektros lemputes galima pakeisti į taupiąsias, tyrimai parodė, kad jos sutaupo maždaug 20 proc. elektros energijos.
    • Jei šaldytuvas neturi bešerkšnės šaldymo sistemos, jį būtina reguliariai atšildyti, nes stipriai užšalęs šaldytuvas yra tikras elektros energijos smaližius.
    • Namų apšiltinimas. Ketvirtadalis namų šilumos iškeliauja (tiesiogine ta žodžio prasme) pro neapšiltintą stogą ir sienas.
    • Nenaudojami elektros prietaisai, įkišti į elektros lizdus, taip pat eikvoja elektros energiją, todėl pakrovus telefoną ar nešiojamą kompiuterį pakrovėją geriau ištraukti.

    Elektros energijos taupymas – protingas ir ekonomiškas pasirinkimas, už kurį jums padėkos ir gamta, ir piniginė.

     

  • Viešųjų e. paslaugų naudojimas Lietuvoje išaugo trečdaliu

    stacionarūs kompiuteriaiValstybės institucijų ir įstaigų elektroninėmis viešosiomis paslaugomis 2015 m. naudojosi 44 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 60 proc. šalies interneto vartotojų. Tai 30 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Pagal naudojimąsi elektroninės valdžios paslaugomis, t. y. pagal gyventojų pildomų įvairių elektroninių formų teikimą valdžios institucijoms, 2015 m. Lietuva užėmė 8 vietą Europos Sąjungoje.

    „Akivaizdu, kad pasiekta esminė pažanga diegiant viešąsias elektronines paslaugas ir keičiant visuomenės bendravimo su valstybės institucijomis įpročius“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

    Aktyviausiai elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojasi jauni žmonės – praėjusiais metais tai darė du trečdaliai (67 proc.) 25–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. 65–74 metų amžiaus grupėje tokių paslaugų vartotojų buvo tik 8,2 proc.

    Dažniausiai buvo naudotasi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainių informacija – ja pasinaudojo 43,7 proc. Lietuvos gyventojų. Oficialius blankus pildė ir valstybės institucijoms ir įstaigoms siuntė 30,6 proc. šalies gyventojų. Pažymėtina, kad net 80 proc. Lietuvos gyventojų, kurie naudojosi internetu, tačiau nepildė ir nesiuntė oficialių blankų, nurodė, kad per 2015 m. jiems nereikėjo pateikti jokių oficialių blankų valstybės institucijoms, ir tik 1,2 proc. interneto naudotojų nurodė, kad jiems reikalingos paslaugos internetu neteikiamos.

    Ministro R. Sinkevičiaus nuomone, vis platesnį elektroninių viešųjų paslaugų naudojimą lėmė valstybės mastu telkiamos pastangos. Viešųjų paslaugų plėtra yra vienas Vyriausybės prioritetų, Lietuva dar 2011 m. prisijungė prie Europos Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ iškeltų tikslų. Panaudojant 2007–2013 m. ES fondų investicijas, pagal prioritetą  „Informacinė visuomenė visiems“ šalies gyventojams ir verslo įmonėms sukurta 670 elektroninių paslaugų ir sprendimų. Šių projektų įgyvendinimą administravo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Daugiau informacijos apie sukurtas paslaugas galima rasti interneto svetainėje „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt).

    Formuodama informacinės visuomenės politiką, Susisiekimo ministerija siekia naujo kokybinio šuolio elektroninių viešųjų paslaugų srityje. Siekiant didinti viešųjų elektroninių paslaugų patrauklumą ir patogumą vartotojams, nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus sprendžiama, kokios elektroninės viešosios paslaugos turi būti kuriamos, kaip matuojama jų nauda ir atitikimas naudotojų poreikiams. Tai taps instrumentu, skatinsiančiu valstybės institucijas kurti paklausias, įvairius gyvenimo įvykius atitinkančias sudėtines elektronines paslaugas.

    Visos valstybės institucijų teikiamos elektroninės viešosios paslaugos prieinamos Elektroninės valdžios vartų portale (www.epaslaugos.lt).